Šalies įvaizdžio įtaka aukštajam mokslui: Lietuvos atvejis
LTŽmonių išsilavinimas, gebėjimai ir noras nuolat tobulėti yra šalies ekonomikos ir vystymosi pažangos pagrindas. Aukštojo mokslo institucijos yra būtent tos organizacijos, kurios suteikia žmonėms pačias naujausių žinių, ugdo reikalingus gebėjimus, lemia kultūrinį ir dvasinį tobulėjimą, skatina progresą. Straipsnyje suformuotas šalies įvaizdžio raiškos aukštojo mokslo kontekste struktūrinis modelis bei atliekamas kiekybinis tyrimas, kurio metu nustatomi statistiniai ryšiai tarp šalies įvaizdžio ir aukštojo mokslo komponentų. Aiškinamasi, kurie komponentai yra svarbiausi su Lietuvos aukštuoju mokslu susijusiems ketinimams. Autoriai žvelgia iš dviejų komponentų požiūrio perspektyvos ir atlikę mokslinės literatūros analizę ankstesniuose savo tyrimuose priima sąlygą, kad įvaizdį sudaro kognityvinis komponentas (įsitikinimai) ir emocinis komponentas (emocijos). Straipsnyje parengta šalies įvaizdžio metodika gali būti taikoma kuriant šalies įvaizdį aukštojo mokslo kontekste, o nustatytas atskirų įvaizdžių komponentų prioritetiškumas ir tarpusavio ryšiai gali pateikti reikšmingų įžvalgų kuriant ilgalaikes strategijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Aukštojo mokslo įvaizdis; Įvaizdžio komponentai; Šalies įvaizdis; Country image; Higher education; Higher education image; Image components.
ENEducation, acquired abilities and intention for continual individual improvement of people are the basic advance aspects of country economy and development. Higher education institutions are the best in this activity area for providing science novelties, new abilities and also have influence on peoples’ cultural and spiritual development achievements, encouraging progress. The quantitative research was carried out to identify statistical correlations among country and education image components in the article. Authors used two components of attitude theory and accepted the idea, which postulated, that image includes cognitive and emotional components, found in previous theory analysis. Formulated country image methodology could be applied in higher education context. Researched priority and connection aspects of two images could be applicable in creation of important long-term strategies. [From the publication]
