Lithuanian art and music abroad: English reception of the work of M. K.Čiurlionis, 1912-39

LTMikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) yra savo gimtosios šalies nacionalinė institucija. Jis - pirmasis profesionalus Lietuvos kompozitorius, mokęsis kunigaikščio Mykolo Oginskio muzikos mokykloje Plungėje (1889-1893), ją baigęs - Varšuvos konservatorijoje (1893-1899) ir Leipcigo konservatorijoje (1901-1902). Nuo 1904 m. susidomėjo tapyba, kurios mokėsi Varšuvos meno mokykloje. Kaip tapytojas jis paliko ženklų pėdsaką Rusijos simbolizmo istorijoje ir pirmasis iš lietuvių kūrėjų buvo pripažintas už Lietuvos ribų. Nepaisant to, jo fortepijoniniai kūriniai nebuvo publikuoti iki pat 1925 m., o simfoninės poemos, nors ir reguliariai atliekamos, liko rankraščiuose iki 1960 m. Ankstyvuosiuose kūriniuose daugiausia imituojama Šopeno kūryba, tačiau vėlyvuosiuose išryškėja savita mažiau harmoninga neoklasikinė stilistika, eksperimentuojama su serijine kompozicija. Čiurlionio meno kūriniai nuo 1989 m. eksponuoti Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Kanadoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Japonijoje. Jo kūryba žavėjo Stravinskį, Romeną Rolaną, Bernardą Berensoną, tačiau beveik nežinoma Britanijoje. Vis dėlto laikotarpiu tarp 1912 m. ir II-ojo pasaulinio karo menininko darbai sulaukė gana nemažai britų dėmesio: 1912 m. jie buvo eksponuoti postimpresionistų parodoje Londone ir prakomentuoti spaudoje, taip pat buvo paminėti Boriso von Anrepo katalogo įvade. Keliais metais vėliau mokslininkė Rosa Newmarch rašė apie jo meną, savo memuaruose beveik visą skyrių jam skyrė britų vicekonsulas Kaune E. J. Harrisonas. Visa ši medžiaga ir analizuojama George Kennaway straipsnyje.Reikšminiai žodžiai: Recepcija Anglijoje; Rusų menas; Simbolizmo kontekstas; Postimpresionizmas; Tapyba ir muzika; Kanoniška; Marginalinė figūra; Kolonialinis; Postkolonialinis identitetas; M.K. Čiurlionis; English reception; Russian art; Simbolist context; Post-Impressionist movement; Rosa Newmarch; E.J. Harrison; S. Šalkauskis; H. Rabinavičius; Painting and music; Canonic; Marginal figure; National; Colonial; Postcolonial identity.

ENMikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) is a national institution of his motherland. He is the first professional Lithuanian composer. Čiurlionis studied at Duke Michal Oginski’s musical school in Plungė (1889-1893), at Warsaw Conservatoire (1893-1899) and Leipzig Conservatoire (1901-1902). Starting from 1904 he took interest in painting and studied it at Warsaw school of arts. As a painter he left a significant trace in the history of Russian symbolism and was the first Lithuanian artist to be recognized outside Lithuania. Notwithstanding that, Čiurlionis’s piano works remained unpublished until 1925, and his symphonic poems, although regularly performed, remained in manuscripts until 1960. Čiurlionis’s early works mostly imitate Chopin’s music. However, the later compositions display a peculiar less harmonious neoclassicist style and experiments with serial composition. Since 1989 Čiurlionis’s paintings have been exhibited in Germany, France, Canada, Belgium, Spain, Italy, Poland and Japan. Čiurlionis’s art was admired by Stravinsky, Romain Rolland, Bernard Berenson. However, it is virtually unknown in Britain. Nevertheless during the time period from 1912 and WWII Čiurlionis’s works attained quite a significant deal of attention from the British: in 1912 his paintings were exhibited at the post-impressionists’ exhibition in London, commented on in the press and also mentioned in the preface to Boris von Anrep’s catalogue. Several years later scientist Rosa Newmarch wrote on his art, E. J. Harrison, British Vice-consul in Kaumas dedicated almost an entire chapter to Čiurlionis in his memoirs. All of the aforementioned materials are analyzed in George Kennaway’s article.