Praeities pėdsakai

LTŠioje knygoje - žymaus Žemaitijos sūnaus, - bajoro, agronomo, mokytojo bei poeto mėgėjo Stanislovo Biržiškio atsiminimai. Joje didžiausias dėmesys skiriamas Šilalės kraštui bei autoriaus gimtinei - Pailgočiui. Tėviškė autoriui - tai versmė, atkurianti vaikystės vaizdus, sąlytį su gamta bei žmonėmis, įvykių epizodus. Toje pačioje terpėje išaugo kelios jo giminės kartos - 1831 ir 1863 m. sukilimo dalyviai, gydytojai, vaistininkas... To paties kamieno atžalos yra šio amžiaus pirmosios pusės žymūs mokslo ir kultūros veikėjai profesoriai Mykolas, Vaclovas ir Viktoras Biržiškos. Atsiminimai apima beveik ištisą šimtmetį. Jie skaitytojus nukelia j Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų ir okupacijų laikus, atskleidžia politinių kalinių ir tremtinių vargus bei kančių kelius, kuriuos teko nukeliauti daugeliui anų laikų inteligentų, tarp jų ir S. Biržiškiui. Su meile pasakojama apie jo gyvenimo kelyje sutiktus žmones, nevengiama atskleisti jų būdingų bruožų, įpročių, silpnybių ar šiaip neigiamų savybių. Autorius, ir gilioje senatvėje išlaikęs fenomenalią atmintį, knygoje pateikia daug praeities faktų, pavardžių, vietovardžių, datų. Faktų gausumas, autentiškumas didina knygos vertę. Ji skaitytojams bus XX a. lietuvių istorinės praeities liudytoja ir žinių šaltinis. Per įvykių vertinimo prizmę bei išgyventas situacijas atsiskleidžia ir paties autoriaus būdo bruožai. Asmeniškai patyręs nepriklausomybės praradimą, gimtinės sunaikinimą, kalinio ir tremtinio dalią, nuolat gniuždomas bei tąsomas, jis neprarado tėvų puoselėtų vertybių: išliko religingas, žmogiškas, principingas, tikras savo tautos patriotas.