Vilniaus Šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčios dekoro ikonografinės programos: Kristaus kančios tema

LTPranciškonų ikonografijoje ypač svarbios ir gana išplėtotos dvi kryptys: Dievo Motinos Marijos garbei skirti kūriniai ir pasaulio Atpirkėjo, kančioje sutaikiusio žmogų su Dievu, tema. Polinkis j Kristaus mirties ant kryžiaus ir kelio į Golgotą apmąstymus atsispindėjo šios vienuolijos bažnyčių dekoro programose, knygų iliustracijose. Vienuoliai sudarinėjo pamokslų rinkinius, „mąstymus“ - savotiškas pagalbines priemones, palengvinančias Kryžiaus paslapties ir Kančios kelio kontempliaciją. Kenčiančio Atpirkėjo kultas ypač paplito potridentiniu laikotarpiu, atgijus kai kurioms senoms viduramžių religingumo formoms, ir buvo susijęs su stiprėjančiu Eucharistijos garbinimu [Chrześcijaństwo..., 1992. S. 247]. XVII - XVIII a. jis pasireiškė labai paplitusiomis kalvarijomis, Kryžiaus keliais, kenčiančio Jėzaus altoriais [Klasztory..., 1985. S. 627]. Kristaus kančios kultą ir atgailos idėjas aktyviai platino prie pranciškonų observantų bažnyčių veikusios šv. Onos brolijos. Šio straipsnio tikslas - aptarti keletą kūrinių Išganytojo aukos tema Vilniaus pranciškonų observantų (Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, vadintų bernardinais) Šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčioje.

ENIn review article the author discusses some creative works on theme of sacrifice and death of the Saviour on the cross at the Franciscan observants church in Vilnius: the 16th c. frescoes, the Calvaries in the churchyard (did not reach our days), some altar paintings. Now are restored two compositions of wall painting, which were created in the beginning of the 16th c. on this theme, never discussed in art criticism literature - on the central northern abundantly painted part of the wall of church located composition and the effective fresco of Crucifixus, painted in the corridor near the door to sacristy. The author of the article underlines the symbolic character of wall painting, shows its connection with mediaeval art of Europe and especially with illustrated books „Biblia Pauperum“ and „Speculum humanae salvationis“, which is vivid in didactics and typological representation. In the second part of the article the Baroque altars of church and its chapels’ are presented and discussed, which system was formed according to the main and actual ideas and various forms of devoutness and time. The author gives in a nutshell the history of construction of Calvaries’ chapels (Scala Christi, Carceri Christi, High Cross), shows their stand places according to the chronicles of monastery, not all of them were defined exactly up to nowdays. The theatricalized processions oriented to the emotional experience of participant, connected with the attending of Calvaries are remained. The change of tractation and understanding of Christ’s suffering towards the individual going through is shown. The archivistic and historical material about the altars in the same church devoted to the suffering Christ is given. The present place of keeping some remaind whole altar paintings and sculptures which have been at Church of SS. Fancis and Bernardin is pointed out.