Zur Rolle der Körpermotorik im Phonetikunterricht

LTŠiame straipsnyje nagrinėjama aktuali ir iki šiol mažai psicholingvistiniu ir neurofiziologiniu požiūriais tirta kūno motorikos elementų naudojimo dėstant užsienio kalbos fonetiką tema. Tenka pripažinti, kad iki šiol taikomi tradiciniai grynai imitaciniai metodai nepadeda besimokantiesiems efektyviai „įsisąmoninti“ ir sensibilizuoti fonetinių reiškinių. Jeigu neigiamą interferencijos poveikį segmentiniame lygmenyje padeda įveikti vizualiniai, taktiniai analizatoriai, tai suprasegmentiniame lygmenyje, kuris pasižymi aukščiausiu pastovumo ir tvirtumo laipsniu, susiduriama su didelėmis problemomis. Kokybiškai naujas galimybes atveria kalbėjimo motorikos ir kūno motorikos elementų sąveika ir sinchronizavimas, kurie jau seniai efektyviai taikomi rengiant aktorius ir diktorius. Remiantis šios sąveikos teoriniu (neurofiziologiniu, psicholingvistiniu) pagrindimu, straipsnyje pateikiama konkrečių darbo metodikos pavyzdžių, kurie gali būti taikomi mokant specifinio vokiečių kalbos ritmo, skiemens intensyvumo, skiemens su ilgu balsiu dviviršūniškumo ir t. t. Tai leidžia kokybiškai naujai ir veiksmingai organizuoti fonetikos užsiėmimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūno motorika; Kalbėjimo motorika; Body motoric; Speaking motoric.

ENThis article examines a relevant and previously little researched, in psycho-linguistic and neuro-physiological terms, topic of using body movement elements in teaching phonetics of a foreign language. One has to admit that traditional, purely imitational methods used until now do not assist learners in effective “comprehension” and development of sensibilities for phonetic phenomena. If negative influence of interference on the segmental level can be overcome with visual, tactical analyzers, on the supra-segmental level, which exhibits the highest degree of stability and firmness, learners face serious problems. An interaction and synchronization of language motorics and body movement that have been in use for a long time in preparing actors and anchormen open brand new possibilities. On the basis of theoretical (neuro-physiological, psycho-linguistic) justification of this concept, the article provides examples of particular work methodologies that can be utilized in teaching specific rhythm of German language, intensity of a syllable, of a syllable with double-crown long vowel and so on. The methodology enables to organize phonetic exercises in a brand new effective way.