LTStraipsnyje siekiama parodyti, jog ne visi iš bajorų kilę menininkai, ypač Žemaitijoje, buvo nutautėję ir laikė save lenkų kultūros atstovais. Priešingai, jie pritarė lietuvių tautos siekiams, aktyviai kūrė, dalyvavo parodose, kvalifikuotai fiksavo ir tyrinėjo kultūros paveldą. Toks buvo nedaugeliui žinomas Telšių apylinkėje gyvenęs dvarininkas Juzefas Perkovskis. Straipsnyje aptariama jo biografija, kūrybinis palikimas ir liaudies meno tyrinėjimai. Lietuvių liaudies menas Perkovskiui, kaip ir kitiems to laiko intelektualams, menininkams, buvo ne vien praeities fenomenas, bet ir neišsemiamas profesionaliosios kūrybos šaltinis. Žemaičių liaudies menas skatino šią asmenybę su didžiausiu užsidegimu puoselėti, tyrinėti, rašyti. Perkovskio kūrybinis ir mokslinis palikimas ilgai skendėjo užmarštyje, buvo žinomas tik nedidelei visuomenės daliai. Jo grafika ir liaudies meno tyrinėjimai liudija nemenką indėlį į Lietuvos kultūrą, yra glaudžiai susiję su bendra mūsų krašto dailės ir dailėtyros problematika. Perkovskio kūryba plataus diapazono. Jo meninei pasaulėjautai būdinga romantiškumas ir simboliškumas. Kai kurių darbų stilistika, sąsajos su lietuvių liaudies daile akivaizdžios. Lietuvos kultūrai ypač vertingas Perkovskio palikimas – jo liaudies meno studijos. Tyrinėjimai aprėpia Žemaitijos liaudies ornamentą, skulptūrą, mažąją architektūrą. Perkovskio kūryba ir tiriamasis darbas laikytini toli gražu ne provincialaus pobūdžio reiškiniu. Jie verti vietos platesniame Lietuvos kultūros kontekste.