Lietuvių liaudies smuikai ir jų strykai (skirstymas, sandara, derinimas, garso apibūdinimas)

LTAnkstesnių autorių darbuose aptinkama lietuvių liaudies smuikų tipologinimo pradmenų, tačiau šiame straipsnyje bene pirmą kartą nuodugniau sisteminami lietuvių liaudies smuikai bei jų strykai. Lietuvių ir užsienio autorių darbuose pastebima XX a. antroje pusėje stiprėjusi tendencija sisteminti muzikos instrumentus, pirmiausia kaip garso išgavimo įrankius, kuriems kiekvienos tautos ar net etninės bei socialinės bendrijos suteikiama savita paskirtis bei simbolinė prasmė. Vadovaujantis minėtais tyrinėjimais, lietuvių liaudies smuikai skirstomi atsižvelgiant į jų sandarą, muzikines savybes, paskirtį ir reikšmę lietuvių etninėje kultūroje. Darbe aptariami smuikų ir jų strypų tipai. Smuikų muzikinės ypatybės ir reikšmė etninei kultūrai yra susijusios su instrumentų sandara. Pagal sandarą smuikai skirstomi į šiuos tipus: paprastieji smuikai (balanos smuikai be rezonatoriaus ir su rezonatoriumi; lentelės smuikai (be rezonatoriaus ir su rezonatoriumi). Analizuojama strykų sandara ir gamyba, smuikų derinimas ir garso vertinimas. Daroma išvada, kad lietuvių ir kitų Europos tautų strykiniai chordofonai turi nemažai bendrumų, nors yra savybių, būdingų tik Šiaurės Europos ar vien lietuvių instrumentams. Pastarąjį šimtmetį liaudies smuikdirbiai nuolat keisdavo smuiko bei stryko sandarą, tai ją modernizuodami, tai grįždami prie archajiškų formų. Lietuvių smuikų archajiškos ypatybės, būdingos dar viduramžių Europos strykiniams chordofonams, rodytų, kad smuiko pirmtakais lietuvių etninėje kultūroje griežta jau viduramžiais.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių liaudies instrumentai; Lietuvių liaudies smuikai ir jų strykai; Smuikas; Smuikavimo tradicija; Strykas; Bow; Lithuanian folk instruments; Lithuanian folk violins and their fiddlesticks; Playing by violin; Violin.