Melodijų skoliniai - savita Lietuvos karaimų kultūros dalis

LTStraipsnyje apžvelgiama muzikinė karaimų kultūra. Iki šiol išlikusios įvairios paskirties giesmės ir dainos įvardijamos kaip didžiulis tautos atradimas, atsiskleidęs Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Tauta atvėrė savo stiprybę – per tiek amžių kitų kultūrų apsupta negausi tautelė išlaikė savo gimtąją kalbą, tautosaką ir melodijas. Visas esamas muzikinis karaimų palikimas, t. y. vokalinė, vienbalsė, žodinės tradicijos muzika, skirstomas į pasaulietinio pobūdžio (liaudies) dainas, religines (paraliturgines) giesmes ir liturgines giesmes. Karaimai į Lietuvą atkeliavo iš Krymo, tačiau karaimų melodijos Lietuvoje tik sąlyginai traktuotinos kaip skoliniai. Darbe pateikiama muzikos skolinių Lietuvos karaimų kultūroje apžvalga. Kadangi muzika gyvavo kaip žodinė tradicija, sunku pasakyti, ko būta. Iš gausybės rankraštinių tekstų galima spręsti, jog dainų ir melodijų, savų ir kitoniškų, buvo nemažai. Kadangi jų niekas neužrašė, tai, žodinei tradicijai nykstant, dingo ir tos melodijos. Visa tai žinodami, dabarties žmonės gali suvokti, kokio virsmo metu jie gyvena; tradicija nusėda popieriuje, religinių giedojimų ir liaudies dainų imama mokytis iš natų, tai daro ne folkloro ansambliai, ne tyrėjai, o patys bendruomenės nariai. Toks procesas nėra vien karaimų kultūros fenomenas, kas taip pat svarbu, nes karaimai vis dėlto yra tokie patys gyvi žmonės, reaguojantys į šiuolaikines visuomenės gyvenimo realijas.Reikšminiai žodžiai: Karaimų muzika; Lietuvos karaimai; Melodijų skoliniai; Muzikinės kultūros paveldas; Tautinės bendrijos; Karaim music; Lithuanian Karaites; Melody debts; Musical culture heritage; National communities.