Tradicinio dainavimo technikos akustinis tyrimas

LTDainavimo stilistika – vienas iš sunkiau etnomuzikologiniam tyrimui prieinamų objektų. Ne visai aiški kategorijų, kuriomis reikėtų remtis, sistema, subjektyvus vienokių ar kitokių stilistikos reiškinių vertinimas. Tačiau jau beveik šimtų metų dainavimo stiliaus tyrinėjimui bandoma pasitelkti garso analizės techniką. Tradicinio dainavimo technikos akustiniai tyrimo metodai – tai knygos objektas. Todėl straipsnyje apsiribojama kai kurių akustinės analizės metodų demonstravimu. Tyrinėjant dainavimo techniką apskritai, pradinė klasifikacija remiasi dviem kriterijais: tai balso rūšis ir balso registras. Tyrinėjant tradicinį dainavimą, papildomai gali dominti dar keletas klasifikavimo būdų – dainavimo funkcija bei etnografinis faktorius. Garso aukščio, intensyvumo kitimo, signalo grafikai leidžia patikrinti subjektyvią nuomonę apie vieną ar kitą dainavimo technikos, stilistikos ypatybę. Tai rodo, kad iš tiesų įmanoma išsiaiškinti, kas paprastai klausai ne visada prieinama. Galima įsivaizduoti, kiek naujų žinių mums suteiktų sonagramų, formančių trajektorijų ir kitų išmatuojamų akustinių funkcijų tyrinėjimas. Straipsnyje lyginamas trijų dainininkų vokalinės technikos, dainavimo manieros savitumus. Kai kuriais aspektais nagrinėti pavyzdžiai artimi, kitais – akivaizdžiai skiriasi. Jaučiama tiesioginė ar netiesioginė kalbinio dialekto įtaka. Tiriamieji įrašai ir jų analizė suteikia žinių apie dainavimo ritmiką, dinamiką bei greitus balso pokyčius – intensyvumo bei aukščio kitimą.