Lietuviškas žodis išeivijoje: Bernardas Brazdžionis

LTBernardo Brazdžionio archyvinis palikimas į Maironio lietuvių literatūros muziejų parkeliavo 2003 m. Rinkinys stebina archyvalijų gausa, unikalumu. Brazdžionis buvo darbui, literatūriniams ir kūrybiniams reikalams atsidavęs žmogus. Gyvendamas išeivijoje, puoselėjo gimtąjį žodį, dėjo dideles pastangas, kad lietuvybė būtų išsaugota. Tai atsispindėjo poezijoje, žurnalistinėje veikloje, literatūros kritikoje, rūpinantis lietuvių literatūros sklaida. Lietuviškos tapatybės išsaugojimu, taisyklingos lietuvių kalbos plitimu ypač rūpinosi dirbdamas lituanistinėse mokyklose Ravensburge, Bostone ir Los Andžele. Išlikę daugybė nuotraukų, dokumentų ir rankraščių. Straipsnyje aptariama, kokiu būdu Brazdžionis toli nuo Tėvynės mokė vaikus lietuvių kalbos, žadino tautiškumą, koks buvo lietuvių kalbos dėstymo būdas Ravensburgo gimnazijoje Vokietijoje ir Bostono šeštadieninėje mokykloje Amerikoje. Persikėlęs gyventi į Los Andželą, Brazdžionis dirbo žurnalo „Lietuvių dienos“ vyriausiuoju redaktoriumi. Tačiau neapleido ir pedagoginio darbo, Los Andželo Aukštesniojoje Lituanistikos mokykloje dirbo lektoriumi. Yra išlikusių įvairių mokyklos įvykių ir švenčių nuotraukų. Didelę kūrybos dalį užima kūriniai vaikams, parašyti Vytės Nemunėlio slapyvardžiu. Lietuvybė, tautinis identitetas Brazdžioniui buvo svarbus visuomet ir visur. Tūkstančiuose išlikusių laiškų dažnos temos: rūpestis dėl lietuvių nutautėjimo išeivijoje, Rašytojų draugijos veiklos, redaguojamų leidinių, leidžiamų knygų.