LTStraipsnis skirtas XX a. pabaigos baltarusių grožinės literatūros kūriniams, kuriuose vaizduojamos LDK istorinės asmenybės. Išvardijami pagrindiniai rašytojai, jų kūrinių pavadinimai, glaustai išryškinant kūrinių tematiką ir pagrindines vaizduojamas LDK istorines asmenybes. Daugiausiai dėmesio skiriama šiems baltarusių autoriams, pasižymėjusiems istorine proza. Tai Leonidas Daineka (Леанід Дайнека), Volga Ipatava (Вольга Іпатава), Vytautas Čiaropka (Вітаўт Чаропка), Henrikas Dalidovičius (Генрых Далідовіч), Michailas Galdziankovas (Міхаіл Галдзянков). Taip pat minimi ir kiti baltarusių prozaikai: Vladimiras Arlovas (Уладзімір Арлоў), Alesius Navaryčius (Алесь Наварыч), Andrejus Fedarenka (Андрэй Федарэнка), J. Konevas (Я. Конев). XX a. pabaigos baltarusių prozaikai istorine prasme daug dėmesio skyrė baltarusių valstybingumo pradžiai, siedami ją, visų pirma, su LDK ankstyvuoju istorijos etapu, o tos valstybės pirmuoju pagrindiniu kūrimo centru matydami Naugarduką. Dėl to istoriniuose romanuose figūruoja kunigaikštis Mindaugas, jo sūnus Vaišvilkas, Naugarduko kunigaikštis Daliboras. Tapus LDK sostine Vilniui dėmesys nukrypsta į kunigaikštį Gediminą ir jo žynį Lizdeiką, Gedimino sūnų kunigaikštį Algirdą ir kitus personažus. Iš vėlesnių LDK istorinių laikotarpių randame Boną Sforcą, kunigaikščius Aleksandrą ir Žygimantą Senąjį, etmoną ir maršalką Michailą Glinskį, kunigaikštienę Nastasiją Sluckają, Pranciškų Skoriną ir kt. Dėmesio susilaukė ir LDK pabaigos laikotarpis, kuriame figūruoja Tadeušas Kosciuška. Ši kūryba skatino baltarusius domėtis savo istorine praeitimi.