LTStraipsnyje siekiama atskleisti pilietinio patriotinio ugdymo turinį Edukacinės komisijos veikimo laikotarpiu (1773–1795 m.). Nagrinėjamu laikotarpiu buvo ugdomas „lenkų“ patriotizmas, tačiau „lenkas“ turėjo ne tiek etninę prasmę, kiek veikiau politinį turinį ir gali būti laikomas „politonimu“. Kaip tokios mąstysenos pavyzdys straipsnio pradžioje pateikiama kunigo jėzuito Pranciškaus Paprockio (Franciszek Paprocki) 1776 m. išleistos knygos citata: „ Lenkais suprantu visus Lenkijos Karūnos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir nuo jų priklausomų provincijų piliečius“. Tyrimo šaltinių pagrindą sudaro tuo metu Edukacinės komisijos parengtos instrukcijos, metodinės rekomendacijos, pedagoginio pobūdžio nutarimai ir kiti švietimą reglamentuojantys dokumentai, auklėjimo projektai ir išleisti vadovėliai bei kitos mokymo priemonės, taip pat ir mokslinio pobūdžio literatūra, kuri galėjo būti panaudojama mokymo procese ir patriotizmo ugdyme. Edukacinės komisijos veiklos laikotarpis buvo ne per ilgiausias, nespėta paruošti oficialaus tėvyninės istorijos (Žečpospolitos ir LDK) vadovėlio, tačiau šis trūkumas buvo dalinai kompensuojamas. Argumentuojant atskleidžiama, kad Edukacinė komisija sugebėjo suteikti mokymo procesui aiškų pilietinį patriotinį auklėjimo pobūdį. Visos humanitarinio ciklo disciplinos buvo pajungtos šiam tikslui. Mokyklinių reikalų transformacija šia kryptimi ruošė dirvą 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijai ir T. Kosciuškos sukilimui, o taip pat masiniam nacionalinio išsivadavimo judėjimui, kuris apėmė baltarusių ir lietuvių žemes XIX a. pirmajame trečdalyje.