LTJėzuitų ordino kultūrinė-šviečiamoji veikla - neatskiriama Baltarusijos istorijos dalis. Straipsnyje nušviečiamas jėzuitų ordino veiklos vertinimas baltarusių istoriografijoje nuo XX a. vidurio. Pirmieji istorikai, apsigynę disertacijas jėzuitų tema buvo J. Marašas (1953), T. Blinova (1979) ir S. Paluckaja (1983). Tačiau toje epochoje jėzuitų vertinimas buvo privalomai ideologizuotas. Nuo 1990 m. reiškiama nuomonių įvairovė atvėrė naujus šios problemos tyrimo kampus, inicijavo istorikų kūrybinę laisvę. Prioritetiniais tapo tyrimai, iliustruojantys jėzuitų įtaką baltarusių visuomenės edukacinei padėčiai ir kultūrai (A. Maldzis, T. Blinova, V. Orlovas, A. Žlutka, D. Karevas, J. Laurikas, T. Lichačius, V. Starostenka, S. Teriochinas, T. Palikovskaja ir kiti). Pliuralistinis periodas baltarusių istoriografijoje pasižymėjo naujomis istorinių sampratų interpretacijomis, atsiradusiomis atsisakius senų marksistinės-lenininės dogmų. Straipsnyje konstatuojama, kad baltarusių istoriografijoje nėra kompleksiškai išnagrinėta jėzuitų kultūrinės-šviečiamosios veikla XVI a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Šiandien istorikai jau bando keisti nusistovėjusį vienpusį jėzuitų veiklos vertinimą, paveldėtą iš sovietinės epochos.