Грамадска-палітычныя ідэі ў творчасці Мацея Бембуса

LTStraipsnyje aptartos jėzuito Motiejaus Bembuso (1567-1645) visuomeninės-politinės idėjos. Šis poznanietis dėstė filosofiją ir teologiją Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) jėzuitų kolegijose, Vilniaus universitete dirbo 1601-1612 m. Mirus P. Skargai 1612-1618 m. buvo Žygimanto Vazos nuodėmklausiu, vėliau buvo Poznanės kolegijos rektoriumi (1621-1623). Dar Vilniuje išgarsėjo kaip pamokslininkas, bet savo pamokslų neišspausdino. Vėliau paskelbė keletą traktatų. Tyrime apžvelgiami: „Pasaulis, kuris nėra pasaulis“ (1615), „Tikro bajoro portretas“ (1617 ir „Kometa, tai yra grėsmė iš dangaus“ (1619). M. Bembuso pasaulėžiūros pagrindas yra teocentrizmas ir providencializmas. Visi pasaulio įvykiai aiškinami Viešpaties geraširdiškumu arba pykčiu. Jis pasisakė už katalikybę, už bažnytinę uniją. Tikras bajoras privalo būti kataliku, nepakančiu erezijoms, teisingu savo valstiečių ponu, atsidavusiu Tėvynei ir karaliui, gerų manierų ir laikytis kuklumo privačiame gyvenime. „Kometoje...“ P. Skarga žydus kaltina ritualinėmis žmogžudystėmis, sukčiavimu ir nesąžininga konkurencija. Jo nuomone, dėl žydų įsigalėjimo kalti Abiejų Tautų Respublikaos (ATR) magnatai, kurie skolinasi iš jų didelius pinigus. M. Bembuso kūrybos analizė leido joje išryškinti tokias visuomenines-politines mintis, kaip kontrreformacija ir monokonfesinės valstybės idėja, dvasinės ir pasaulietinės valdžios bendradarbiavimas saugant katalikų bažnyčios teises, noras laikinai apriboti kitatikių teises, įvairių luomų taikus sugyvenimas, idealaus bajoro paveikslas, paremtas tradicinėmis dorybėmis ir katalikišku pamaldumu, stiprios karališkos valdžios būtinybė.