Jakoż na ziemi tak i w niebie - metaforyczny awans w zaświatach magnaterii litewskiej na podstawie kazań pogrzebowych przełomu XVII-XVIII wieku

LTMagnato laidotuvės baroke ir saksų dinastijos valdymo laikais buvo viešojo ceremonialo pavyzdys, tapdavęs tuometinės visuomenės kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo dalimi. Straipsnio dėmesio centre yra bažnytiniai pamokslai, skirti kelių LDK magnatų garbei, palydint juos į paskutiniąją kelionę. Tai Jurgis Glebavičius (Jerzy Karol Hlebowicz), Povilas Karolis Sanguška (Paweł Karol Sanguszko) ir 3 Sapiegos: Juozapas Pranciškus (Józef Franciszek), Povilas Steponas (Paweł Stefan), Jonas Stanislovas (Jan Stanisław). XVII–XVIII a. sandūroje jie priklausė LDK magnatų elitui, o jų mirtį lydėjo laidotuvės, kuriose skambėjo dvasininkų laudacijos, šlovinančios velionio ir jo giminės nuopelnus. Kadangi šių pamokslų tekstai yra išlikę, žinomi ir jų autoriai – dvasininkai, tai šių šaltinių analizė leidžia spręsti apie tuometinį mentalitetą ir ideologiją, kuri reiškėsi kultūroje, įskaitant pamokslinę literatūrą. Laudacijose buvo vardijami magnatų dovanojimai, fundacijos, o tai irgi svarbu istoriniam pažinimui. Be religinio turinio magnatų laidotuvės turėjo ir kitų funkcijų komunikacine prasme tuometinei visuomenei. Velionio nuopelnų iškėlimas, jo tarnavimas tėvynei, pasidalijimas žemiškais turtais ir rūpesčiu vargšais, aukojimai bažnyčiai, pamaldumas ir kiti iškeliami dalykai formavo aplinkinių tarpe tam tikrą sektiną vertybių sistemą. Kartu buvo pagarbinama velionio giminė, kuriai ir danguje žadama derama vieta.