O uczynku pewnych obywateli mścislawskich :

LTReliginių mažumų situacija Žečpospolitoje Stanislovo Augusto valdymo pradžioje tapo tarptautine problema. Prie to prisidėjo Rusijos ir Prūsijos intervencija siekiant politinių teisių sugrąžinimo atitinkamai pravoslavams ir protestantams. Abiejų valstybių angažavimąsi disidentų reikalais lenkų istoriografijoje priimta traktuoti vien kaip pretekstą kištis į Lenkijos vidaus reikalus. Tačiau ne katalikų tikybos atstovų nusiskundimai dėl jų persekiojimų, iš tikrųjų, buvo ne iš piršto išlaužti. O tuo jų protektoriai ir pasinaudojo. Straipsnyje nagrinėjamas konkretus atvejis, vykęs LDK teritorijoje. Tai pravoslavų šlėktos dizunitų procesas Mistislavlyje, apie kurį plačiau tapo žinoma 1766 m. Teismo procesą iššaukė 1765 m. vykę neramumai Osmolovičiuose, nedidelėje gyvenvietėje (apie 200 namų), buvusioje tarp Mstislavlio vaivadijos ir Smolensko kunigaikštystės. Osmolovičiuose dominavo pravoslavai, tačiau čia aktyviai ėmus veikti jėzuitams ir perviliojant dalį gyventojų į katalikybę kilo įtampa. Buvo prieita iki muštynių tarp abiejų konfesijų šalininkų. Konfliktą nagrinėjo teismas Mstislavlyje, kuris priėmė sprendimą pravoslavų nenaudai. Straipsnyje kiek mažiau nagrinėjami ir kai kurie kiti atvejai, kuriais pasinaudojo Rusijos diplomatija, kaltindama Žečpospolitos valdžią persekiojant pravoslavus. Mstislavlio ir Osmolovičių atvejis buvo įtrauktas į LDK disidentų Slucko konfederacijos manifestą, pasirašytą 1767 m. kovo 20 d. Slucko cerkvėje. Tai buvo propagandinis tekstas, prie kurio rengimo prisidėjo Rusijos ambasadorius Nikolajus Repninas, aprobuojant Jekaterinai II.Reikšminiai žodžiai: Biržai; Disunitai; Kaunas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mstislavlis; Religiniai disidentai; Religinių disidentų persekiojimas LDK; 18 amžius; Biržai; Disunites; Kaunas; Mstislavl; Mstislavli; Persecution of religious dissidents in the GDL; Religious dissidents; The end of the Eighteenth century.