LTLevas Karsavinas į Lietuvą atvyko jau būdamas subrendęs mokslininkas – filosofas ir viduramžių istorijos specialistas. Jo atvykimas lietuvių visuomenėje katalizavo diskusijas, kurių dėka sugebėta peržiūrėti senas problemas – tautinių ir konfesinių santykių, jaunimo auklėjimo. Tas diskusijas įžiebė daugiaplanė Karsavino asmenybė ir jo interesų platumas. Karsavino universalumą pripažino ir labai vertino tiek Kauno universiteto dėstytojai, tiek studentai. Mokslininkas siekė, kad mokiniai vis naujai įvertintų pasaulį ir žmonijos kultūrą, skatino ir rėmė jaunuosius Lietuvos istorikus. Nors Levas Karsavinas ir nesukūrė savos istorijos mokyklos, jo metodologinės nuostatos paveikė naująją mokslininkų ir studentų kartą. Ateities kartoms Levas Karsavinas paliko mokslo darbus, kurių dalis ir parašyta Lietuvoje, kurioje, pasak jo paties, galėjo išties atsidėti mokslo tiriamajam darbui. Levo Karsavino darbų negalima skirstyti į istorinius, filosofinius ir teologinius, nes Karsavino siekta visų šių mokslų sintezės. Jo kūrybos Lietuvos laikotarpį vainikuoja Europos kultūros istorija, kurioje tūkstantmetė patirtis atskleidžiama tautų dvasinio gyvenimo komparatyvia analize. Šis darbas buvo naujas žodis tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
ENLev Karsavin arrived in Lithuania already being a mature scholar, a philosopher and medieval history expert. His arrival stimulated discussions in the Lithuanian society, due to which old problems, i.e. relations between different nations and confessions, as well as youth education, were reconsidered. These discussions were set off by Karsavin’s manifold personality and broadness of his interests. Karsavin’s versatility was acknowledged and very valued by both teachers and students at Kaunas University. The scholar urged his students to assess the world and the culture of the humankind in a new way, encouraged and supported young Lithuanian historians. Although Karsavin did not create his own school of history, his methodology affected the new generation of scholars and students. Karsavin left scientific works, some of which were written in Lithuania, where according to him, he could truly dedicate himself to scientific research, for future generations. Karsavin’s works cannot be divided into historical, philosophical and theological, because he sought for the synthesis of all these sciences. The period of his creation in Lithuania is completed by the history of European culture, where millennial experience is revealed through the comparative analysis of nations’ spiritual life. This work was a new word both in Lithuania and Europe.