Статут 1588 г. аб арганізацыі гандлю і ажыццяўленні гандлёвых аперацый на тэрыторыі Вялікага Княства Літоўскага

LTIšnagrinėtos III Lietuvos Statuto (1588) normos, reguliuojančios prekybą šalyje. Jau pirmame Statuto skirsnyje kalbama apie pinigų padirbinėjimą. Šis nusižengimas laikytas sunkiu ir už jį bausta mirties bausme. Kitame to skyriaus paragrafe kalbama apie „geležinių raštų“ suteikimą pirkliams, patyrusiems nuostolių dėl karo ar priešų. Atskiras paragrafas šiame skirsnyje paskirtas muitų mokėjimui ir bajorų teisei kurti miestelius, statyti juose tiltus ir rinkti muitus, pirklių dokumentacijai pervežant prekes pro muitines. Antrame Statuto skirsnyje kalbama apie žemės gynybą, reglamentuotas kariuomenės aprūpinimas provizija karo žygių metu. Trečiame skirsnyje kalbama apie bajorų laisves, muitus ir dvarų globą bajorams išvykus į užsienį, bajorams, kurie užsiimtų prekyba arba persikeltų į miestus, grasinama bajorystės praradimu. 36-ame šio skirsnio paragrafe kalbama apie vienodus matus. Ketvirtame Statuto skirsnyje, skirtame teismų sistemai yra paragrafas, garantuojantis užsienio pirklių ir jų turto saugumą. Septintame skirsnyje kalbama apie pirklių skolos dokumentus, aštuntame skirsnyje reglamentuotos prekių kainos, devintame kalbama apie nuskendusius pirklių krovinius. Dvyliktasis Statuto skirsnis kalba apie žudynes. Keturioliktame skirsnyje kalbama apie piktadarybes, nukreiptas prieš privačią nuosavybę, nustatytos prekybos vietos ir taisyklės. Statute daug juridinių normų, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai reguliavo prekybines operacijas. Panašių normų, esančių trejuose Lietuvos Statutuose palyginimas rodo, kad valdžia skyrė vis didesnį dėmesį prekybai ir prekybininkams, stengėsi užtikrinti šios ekonomikos srities funkcionavimą.