Правовое положение незамужних девушек в ВКЛ во второй половине XV - первой половине XVI в.
LTStraipsnyje nagrinėjama LDK neištekėjusių merginų teisinė padėtis XV a. antroje pusėje – XVI a. pirmoje pusėje. Seniausiose Europos teisinėse sistemose: romėnų teisėkūroje ir Magdeburgo teisėje, moterų teisės buvo apribotos, lyginant su vyrais. Amžiais moterys negalėjo tvarkyti savo gyvenimo, nuosavybės savarankiškai, ginti savo teises teisme, jos turėjo išlikti vyro globoje. Remiantis Lietuvos statutais, Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijomis, LDK Metrikos knygomis, žemės teismų knygomis, šeimyninių archyvų dokumentais įrodinėjami moterų teisių suvaržymai. LDK moteris negalėjo savarankiškai pasirinkti vyro. Merginos teisinė padėtis priklausė pirmiausia nuo jos tėvo. Jis tvarkė nuosavybės reikalus, apspręsdavo vaikų gyvenimo būdą, parinkdavo dukrai vyrą, nuspręsdavo kraičio dydį. Mergaitė buvo laikoma našlaite po tėvo mirties, net jei motina buvo gyva. Mirus motinai mergaitės teisinėje padėtyje niekas nesikeisdavo. Nepilnametėms – našlaitėms skirdavo globėją, o iš jo globos, skirtingai nuo brolių, ji galėjo išeiti ne tada, kai pasiekdavo pilnametystės amžių, o tik sudariusi santuoką. Pilnametės seserys, buvusios brolių globoje, galėjo gyventi atskirai nuo jų, kas iki XVI a. vidurio buvo įteisinta įstatymais. Teisę dalyvauti renkantis vyrą moterys gavo tik 1529 m. Lietuvos Statute, tačiau ją ženkliai ribojo giminaičių vyrų teisės. Pilnametės mergaitės, tapusios našlaitėmis, buvo laikomis veiksniomis ir galėjo savarankiškai tvarkyti nuosavybę, ginti savo teisę teisme.Reikšminiai žodžiai: 15 amžius; 16 amžius; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos statutai; Moterų teisės; Tėvo teisės; 15th - 16th centuries; Statutes of Lithuania; Father's rights; Legal capacity; Women's rights.
