Obchody imienin Augusta III w Wilnie, jako przykład święta o charakterze państwowym

LTStraipsnyje pasakojama apie Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovo Augusto III (1733-1763) kasmetį vardinių šventimą Vilniuje. Tuo metu karaliaus ir didžiojo kunigaikščio vardinės savo reikšme buvo prilygintos valstybinėms šventėms. Vilniuje rugpjūčio 3 d. vykdavo linksmybės, puotos, fejerverkai, procesijos, šaudymai iš patrankų, iliuminacijos, teatralizuoti vaidinimai ir kitos linksmybės, kuriose dalyvaudavo ne tik karalius bei magnatai, bet ir paprasti žmonės. Vilnietiškas karaliaus vardinių šventimas be abejonės buvo viešoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) sostinės šventė. Tokia šventė turėjo dvi puses. Iš vienos pusės ją organizavo magnatai, kuri tokiu būdu norėjo atiduoti pagarbą valdovui. Iš kitos pusės tai buvo privati šventė, kurios metų Augustas III dalindavo nusipelniusiems Baltojo Erelio ordinus. Paprastų vilniečių akyse karaliaus vardinės tapo nekasdienė įspūdinga šventė, vykdavusia tik kartą metuose. Jie sveikino valdovą didžiosiose miesto gatvėse. Visuotinis ir nuolatinis pagarbos karaliui parodymas, miesto valdžios ir įvairių organizacijų dalyvavimas rodo, kad ši akcija tapo visaliaudine švente. Kartu susidaro įspūdis, kad tai buvo ir vienijantis veiksnys įvairiatautei ir įvairių tikybų miesto gyventojų masei. Vardinės buvo švenčiamos ir privačiai šeimoje ir viešai miestiečių bendruomenėje.