LTAptarta arklidžių ir arklidininkų darbo organizacija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) magnatų dvaruose XVI-XVII a.. Epochos valdų inventoriai liudija, kad arklidės, kartu su virtuve, kepykla ir bravoru buvo privalomas dvaro atributas, jos užtikrindavo bajoro gebėjimą komunikuoti: keliauti, siųsti laiškus ir kt.. Dvaruose randama iki trijų arklidžių. Visoms arklidėms vadovaudavo arklidininkas (paarklidininkas). Šaltiniuose jų vardai minimi retai. Kai kurie arklidininkai naudojosi ponų pasitikėjimu, įeidavo į artimiausių jo patikėtinių ratą. Tiesiogiai pono, jo aplinkos arba jo svečių arklius prižiūrėdavo maštalerai, jų būdavo net keliasdešimt. Ypač gerbiami ir gerai apmokami buvo kavalkatoriai – asmenys, atsakingi už arklių išjodinėjimą. Jie taip pat mokė jodinėti magnato vaikus ir jo tarnus. Svarbūs buvo vežikai, važnyčiotojai (furmanai), jų irgi būdavo nuo kelių iki keliasdešimt. XVI a. pabaigoje LDK didžiojo maršalo K. Manvido Dorogostajskio dvare pirmąkart sutinkamas stangrecijaus (foreitoriaus) terminas. Pastarieji visada jodavo su ponu, sudarydavo jo palydą. Arklidėms reikėjo ir atskirų arklidės tarnų, kurie tvarkė arklides ir atliko visą purviną darbą. Buvo specializuotų amatininkų: kalvių, balnininkų, račių ir kt. Skirtingai nuo kitų dvaro tarnų kategorijų, arklidžių darbuotojai dirbo tik pagal savo specialybę, dauguma jų vienoje vietoje po kelerius metus. XVI-XVIII a. arklidininkų tarnyba išaugo. Tai lėmė sunkesnių transporto priemonių karietų atsiradimas.Reikšminiai žodžiai: Arklidžių tarnyba; Didiko dvaras; Dvaro tarnybos; Klientelizmas; Konstantinas Vasilijus Ostrogiškis; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mikalojus Kristupas radvila; Tarnyba; 16 amžius; 17 amžius; 16th-17th centuries; Clientelism; Estate services; Konstantyn Wasil Ostrogski; Manor of magnate; Noble estate; Prince Nicholas Christopher Radziwill; Service; Stables service; The Grand Duchy of Lithuania.