Значэнне масавага матэрыялу ў вывучэнні гісторыі беларускіх гарадоў і замкаў

LTArcheologiniai radiniai - įvairiausios informacijos šaltinis. Tai savotiškas langas, pro kurį galima pamatyti praėjusių epochų žmonių gyvenimus. Tyrinėtojas dažniausiai susiduria su gausybe artefaktų, kurie, juos rimtai išnagrinėjus, gali pasitarnauti įdomiems atradimams. Masine archeologine medžiaga vadinami: keraminių indų, stiklinių, metalinių, akmeninių, medinių ir odinių dirbinių fragmentai, statybinė medžiaga, gyvulių ir augalų likučiai. Nežiūrint į tai, kad tokie radiniai dažnai atrodo neįdomūs ir nereikalingi, jų detali analizė turi didelę reikšmę, nes duoda tvirtą pagrindą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) miestų ir pilių istorijos tyrimams. Radinių atranka prasideda jau lauko sąlygomis, kai tenka spręsti, ką imti, o ko - ne. Atrankoje būtina visų pirma vadovautis konkretaus tiriamo projekto tikslais ir užduotimis, tiriamo paminklo ypatybėmis. Dabar archeologija stengiasi kuo nuodugniau ištirti visa, kas surasta. Gausia bibliografija paremtame straipsnyje baltarusių archeologė tiria tokias istorinės rekonstrukcijos galimybes. Apibendrinant teigiama, kad galimybė tirti archeologinę masinę LDK miestų ir pilių istoriją medžiagą privalo būti aktyviai išnaudojama, nes nuodugni radinių analizė kartu su originaliais artefaktais, stratigrafiniai duomenys, peržvelgti per rašto šaltinių prizmę leistų kuo pilniau atskleisti įvairius žmonių gyvenimo praeityje aspektus. Laikas, sugaištas tokios medžiagos apdorojimui, atsipirks įdomia informacija, kas padarys tirtus objektus įdomesniais ir suprantamesniais net ir ne specialistams.