Życie i śmierć mieszkańców dawnego Supraśla na Podlasiu w świetle ostatnich badań archeologicznych

LTSupraslės miestelis yra Lenkijos Palenkės regione, Bialystoko aukštumos vidurio rytinėje dalyje, seniau priklausė LDK. Seniausia žmonių gyvenama šiose vietovėse istorija siekia akmens, bronzos ir geležies amžius. Nuo ankstyvojo bronzos amžiaus vietovė yra gyvenama lužitėnų kultūros ir štrichuotos keramikos kultūros žmonių. Tarp archeologinių radinių minimi XIII–XIV a. strėlių galai, rasti apie 10 km nuo Supraslės, priskiriami jotvingiams. Miestelio atsiradimas yra susijęs su čia XVI a. pradžioje pastatytomis pravoslavų cerkvėmis, o po to ir vienuolynu. Po Bresto bažnytinės unijos sakraliniai statiniai neužilgo perėjo unitų nuosavybėn, čia įsikūrė bazilijonų vienuoliai, o Supraslė tapo unitų vyskupijos centru, kol graikų-unitų Bažnyčia buvo panaikinta 1839 m. Vienuolyną aptarnavęs miestelis su kiek daugiau nei 300 gyventojų 1834 m., per porą dešimtmečių išaugo ir 1857 m. siekė 3450 gyventojų, kas paaiškinama tekstilės pramonės ir kitų įmonių atsiradimu Supraslėje. Straipsnyje nagrinėjami archeologiniai duomenys apie senosios Supraslės gyventojus. Aprašomos rastos kapavietės, jų įkapės, daugiausiai iš XVI–XVIII a. Seniausios vienuolyno kapinės žinomos iš XVI a. I pusės, žmonės laidoti katakombose. Tarp archeologinių radinių paminėti kokliai ir kiti keramikos gaminiai, senos plytos, stiklo gaminių (butelių, stiklinių, taurių) fragmentai. Straipsnyje pateiktos 3 iliustracijos: vienuolyno komplekso schematinis planas; archeologinių kasinėjimų Supraslės vienuolyne vietos, pažymėtos plane; vienos radimvietės suvestinis planas.