Материалы Могилевского магистрата первой половины XVII в. о русских монетах в торговле и кредите

LTXVII a. baltarusių žemėse, kurios tuo metu įėjo į LDK sudėtį, cirkuliavo monetos iš įvairių šalių, tarp jų – Rusijos. Straipsnyje remiantis Baltarusijos nacionaliniame istoriniame archyve išlikusiomis Mogiliovo magistrato aktų knygomis nagrinėjamas Rusijos monetų funkcionavimas XVII a. pirmosios pusės prekybinėse ir kredito operacijose. Ši tema iki šiol ekonominės istorijos istoriografijoje ir numizmatikoje yra menkai nušviesta. Išlikę rašytiniai šaltiniai, kuriuose minimi rusiški pinigai, leidžia detaliau suprasti kaip Rusijoje kaldintos monetos funkcionavo Mogiliovo socialinėje erdvėje. Mogiliovo pirkliai nuo XVI a. pabaigos vaidino reikšmingą rolę prekyboje su netoli esančia Rusija. Dėl to senuosiuose dokumentuose galima rasti nemažai „maskvietiškų“ dengi, kapeikų, rublių ir panašių paminėjimų, ypač tais atvejais, kai buvo sudaromi finansiniai sandėriai, užfiksuoti raštu pakvitavimuose. Rusiški pinigai įvairiais pavadinimais minimi testamentuose, paskolos ar skolos raštuose. Kai dėl atsiskaitymų kildavo konfliktų, jie iššaukdavo skundus ir pasiekdavo teismus, kur būdavo nagrinėjami. Straipsnyje pateikiama daug tokių epizodinių pavyzdžių iš išlikusių archyvinių bylų. Ta medžiaga rodo, kad rusiški pinigai plačiai buvo naudojami Mogiliovo prekyboje ir kredite, daugiausiai jais buvo atsiskaitoma už voverių, sabalų ir kitų žvėrelių kailius. Vietiniai gyventojai labiau vertino senąsias maskvietiškas monetas, kaldintas XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Jos buvo sunkesnės už vėliau kaldintąsias ir vadinamos „senosiomis“ ar „gerosiomis“.