Topografia jako źródło do badań nad historią miast Wielkiego Księstwa Litewskiego
LTStraipsnyje, chronologiškai apsiribojant laikotarpiu iki 1772 m., žiūrima į LDK miestų topografiją kaip į šaltinio rūšį, kartu pastebint, kad topografija negali būti vieninteliu šaltiniu. Miesto topografinis stebėjimas gali leisti kelti hipotezes, įvadinio pobūdžio idėjas, kurios vėliau turi būti papildomai patvirtinamos kitų rūšių šaltiniais. Kiekvienas istorinis tyrimas turi remtis kuo platesne šaltinių gama. Žemėlapis ar jo aprašas niekada nepasakys visko. Be to, rekomenduojama pačiam pamatyti aprašomą ir žemėlapyje pažymėtą vietovę, į ją nuvykus. „Lokalinė vizija“ leidžia geriau suprasti erdvines realijas, kuriose veikė praeitų epochų žmonės. Pasitelkiami konkrečių miestų pavyzdžiai, minimi yra šie miestai ir miesteliai: Vilnius, Kaunas, Gardinas, Polockas, Minskas, Beržnikai, Ščebra, Augustavas, Suvalkai, Račkos, Krasnopolis, Glubokoje, Naugardukas, Trakai, Slonimas, Rakuvas, Kėdainiai, Yvija, Seinai, Nesvyžius, Pastovys (Postavai), Druja, Jelenevas ir kt. Šiuose miestuose autorius pats lankėsi, kad geriau suvoktų jų erdvę konkrečiai, o ne vien tik pagal žemėlapius ir aprašymus. Tačiau reikia, žinoma, atsižvelgti į tai, kad tyrinėtame regione yra žemas senovinės miesto infrastruktūros išlikimo lygis, lyginant netgi su Lenkija. Pavyzdžiui, po Antrojo pasaulinio karo sugriovimų atstatytame Minske nebeliko ne tik statinių, bet net ir gatvių tinklo iš Žečpospolitos epochos. Straipsnyje minimų miestų ir gyvenviečių pavadinimai pateikiami lenkiška forma.
