Kazimierz Nestor Sapieha, jako marszałek konfederacji litewskiej 1788-1792

LTStraipsnyje pasakojama apie Kazimierą Nestorą Sapiegą (1757-1798), 1788-1792 m. buvusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) konfederacijos maršalu. Amžininkų atmintyje jis išliko kaip Keturmečio Seimo maršalas, jaunuolis, nešamas ant rankų triumfuojančios minios. Tačiau reikėtų prisiminti, kad tas jaunuolis tada jau turėjo 34 m. ir buvo LDK konfederacijos maršalu (susikonfederuota, kad pagerinti darbo efektyvumą). Vertinant K. N. Sapiegos asmenį Didžiojo Seimo darbe, reikia pabrėžti, kad visa jo parlamentinė veikla įtakota patriotinio manifestavimo. Per tuos ketverius metus jis pasakė 760 kalbų, buvo puikus oratorius. Tenka pasakyti, kad K. N. Sapiega niekada nevertinamas vienareikšmiškai. Keturmečio Seimo darbo pradžioje jam buvo prikišama priklausomybė nuo giminaičių, senos skolos, patriotinė frazeologiją. Iš jo šaipytasi politiniuose pamfletuose, tačiau visada pripažintas jo oratorinis talentas. Moralizuojantys istorikai rankiojo jo ydas, pabrėždami, kad jis buvo išvestas iš savo kelio, dalinai dėl savo, dalinai dėl giminės ir visuomenės, kuriai priklausė, kaltės. Patriotu jis pasiliko iki pat Rusijos kariuomenės agresijos 1792 m. Po to pasirinko emigraciją. Buvo grįžęs i LDK ir dalyvavo 1794 m. sukilime, po kurio vėl emigravo į Austriją, kur ir mirė. Be K. N. Sapiegos dalyvavimo ir politinio užsiangažavimo būtų buvę neįmanoma įvykdyti Keturmečio Seimo reformų. Seimo darbo metu jis pasiekė savo populiarumo viršūnę, išaugo iki tikro lyderio, tapdamas neįgyvendintų Abiejų Tautų Respublikos atgimimo vilčių simboliu.