Кар’ера мсціслаўскага ваяводы князя Грыгорыя Юрыя Друцкага Горскага

LTGrigorijus Jurijus Druckis Gorskis (arba Grigalius Jurijus Druckis Horskis), gimęs apie 1595–1598 m., o miręs 1659 m., tapo pirmuoju ir vieninteliu šios senosios kunigaikščių giminės atstovu, užėmusiu senatoriaus kėdę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Žečpospolitoje. Straipsnyje yra ne tik patikslinami kunigaikščio Grigorijaus Jurijaus Druckio Gorskio biografijos ir karjeros faktai, bet ir bandoma sukurti šios asmenybės ryškesnį, gyvą ir prisotintą istorinėmis realijomis paveikslą. Be publikuotų šaltinių į mokslinę apyvartą yra įtraukiama ir neskelbtos archyvinės medžiagos iš Baltarusijos ir Lietuvos. Grigorijaus Gorskio karjerai padėjo giminės ryšiai, vedybos, perėjimas į katalikybę. Savo politinę karjerą jis pradėjo 1626 m. kaip Minsko vaivadijos atstovas Varšuvoje vykusiame seime. Vėlesniais metais jis žinomas kaip vienos iš Minsko vaivadijos seniūnijos vadovas ir po to Oršos seniūnas Smolensko vaivadijoje. 1648 m. prasidėjęs kazokų sukilimas Ukrainoje palietė ir LDK žemes. Grigorijus Gorskis, vadovavęs Oršos paviete surinktoms pajėgoms, pasižymėjo aktyvumu kovose prieš kazokus. 1650 m. staiga mirus Mstislavlio vaivadai karalius Jonas Kazimieras Vaza, įvertindamas Grigorijaus Gorskio nuopelnus, paskyrė jį į atsilaisvinusią vaivados vietą Mstislavlyje. Spėjama, kad čia neapsieita be Vilniaus vaivados Kristupo Chodkevičiaus, su kuriuo G. Gorskis buvo susigiminiavęs, protekcijos. Šiame svarbiame poste Grigorijus Gorskis išbuvo iki savo mirties. Su jo asmeniu yra susijęs didžiausias kunigaikščių Gorskių giminės suklestėjimas, o po jo – laipsniškas giminės užgęsimas.