Chorągwie sapieżyńskie w II połowie XVII wieku, w świetle ksiąg litewskich komisji skarbowo-wojskowych

LTŠlėktiškoji Žečpospolita turėjo ypatingą karinę sistemą. Kiekvienas šlėkta, turėjęs tam lėšų, galėjo savo kaštais suformuoti karinį dalinį ir išlaikyti jį tokį laiką, kokį ras reikalingu ir kiek pajėgs. Privatūs daliniai dažnai palaikė tvarką savininko dvaruose, o jei buvo suformuojamai seimelio nutarimu, tai veikė pavieto ar vaivadijos mastu gyventojų naudai. Privatūs daliniai galėjo būti atiduodami valstybės dispozicijon, dažniausiai tai daryta karų metu. Be to, veikė valstybės kariniai daliniai, formuojami karo atveju. Straipsnyje nagrinėjama kaip buvo kuriami ir funkcionavo privatūs kariniai daliniai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a. antroje pusėje (iki 1682 m.). Remtasi iždo karinėmis knygomis, kuriose fiksuotas atsiskaitymas su kariškiais. Šie šaltiniai vertingi ir tuo, kad parodo kokiomis sumomis buvo disponuojama karinėms išlaidoms, kaip konkrečiai buvo paskirstomi pinigai tiek taikos, tiek karų metu. Analizavimui išskirti Sapiegoms priklausę daliniai, o tai atspindintys šaltiniai yra saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve. Jie taip pat gali būti panaudojami kaip pagalbiniai šaltiniai tiriant LDK politinę sistemą ir tuometines grupuotes. Sapiegos pasirinkti ne tik dėl šaltinių gausos, bet ir dėl jų įtakos karinėje srityje. Povilas Jonas Sapiega buvo didysis etmonas, t. y. užėmė aukščiausią karinį postą Lietuvoje. O ir kitų Sapiegų giminės atstovų turtai leido samdyti net ir užsieniečių karinius dalinius.