Lietuvių dramos pastatymai Lietuvos teatruose 1990-2006 m

LTDramaturgijos situacija teatruose keičiasi, auga susidomėjimas naująja ir klasikine lietuvių drama. Darbe mėginama kiek įmanoma objektyviau pažvelgti į lietuviškos dramos pastatymus per pastaruosius nepriklausomybės metus. Tam tikslui sudaryta kiek galima išsamesnė lietuviškos dramos pastatymų panorama pagrindiniuose šalies teatruose – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Valstybiniame jaunimo teatre, Kauno valstybiniame dramos teatre, Klaipėdos dramos teatre, Šiaulių dramos teatre, Panevėžio J. Miltinio dramos teatre. Taip pat įtraukti reikšmingiausi lietuviškos dramos pastatymai kituose teatruose. Darbo tikslas – pažvelgti, kaip kiekybiniu požiūriu per pastaruosius 15 metų keitėsi lietuviškos dramos padėtis Lietuvos teatruose, neatmetant ir tam tikrų meninės raiškos aspektų – t. y., kokia dramaturgija buvo statoma, kokie skirtingi dramų pasirinkimo kriterijai veikia didžiuosiuose ir mažesniuosiuose šalies teatruose. Svarbiausiu analizės matmeniu pasirinktas kiekybinis kriterijus ir žvelgiant tokiu kampu apibrėžiamos pagrindinės lietuviškos dramos pastatymų Lietuvos teatruose tendencijos ir slinktis. Lietuviškos dramos sklaida teatruose vyksta savotiškais ciklais, kuriuos lydi nuolatinis pakilimo ir smukimo tarpsnis. Novatoriškos ir aktualios dramaturgijos trūkumas tebėra pagrindinis kliuvinys, stabdantis lietuviškos dramaturgijos sklaidą Lietuvos teatruose. Atsižvelgiant į dabartines dramų statymo tendencijas galima daryti prielaidą, kad pačių teatrų ir žiūrovų poreikis lietuviškai dramai yra didesnis nei šiandien gali pasiūlyti lietuviškoji dramaturgija.