LTJidišizmo, kaip lingvistinio nacionalizmo, istorija dažniausiai analizuojama iš vyriškosios perspektyvos. Tai būtų galima paaiškinti tuo, jog visi judėjimo ideologai buvo vyrai. Tačiau joks tautinis judėjimas negali egzistuoti be moterų. Ši disertacija siekia išanalizuoti kuo moterys prisidėjo prie jidišizmo suformuluoto žydiškumo puoselėjimo. Tai siekiama nustatyti analizuojant keturis veiklų tipus, svarbius ir efektyvius perduodant ir išsaugant tautinę savivoką: motinystę, aktyvizmą politinėse partijose, pasaulietiniame jidišistiniame švietime ir mokslo tyrimuose jidiš kalba, vykdytuose YIVO instituto aspirantūros programoje. Įvykdytas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad be akivaizdaus moterų dalyvavimo motinystėje, jos buvo aktyvios visose trijose analizuotose profesinėse srityse. Taip pat galima konstatuoti, kad lyginant abiejų tėvų indėlį, būtent motinos labiausiai rūpinosi vaikų žydiškumo išsaugojimu namuose; tačiau vertinant moterų veiklą politikoje ir švietime akivaizdu, kad šiose srityse jos kur kas labiau rūpinosi praktine pagalba ir mėginimu atrasti būdus pagerinti žydų bendruomenės gyvenimą, nei tautinės savivokos klausimų svarstymu. Reikšminiai žodžiai: žydų lyčių studijos, Vilnius, jidišizmas, doikaitas, žydiška tapatybė.
ENYiddishism as language-based nationalism is usually researched from the male perspective. Although all of the ideologues of the movement were men, no national movement exists without women. This dissertation seeks to analyze the ways in which women contributed to the preservation of Yiddishist secular Jewishness. It is analyzed by examining motherhood and three professional fields of activity that are important and effective in preserving national self-awareness: the activities of political parties, secular Yiddishist education, and scholarship in the Yiddish language conducted by women in the YIVO Aspirantur program. The research led to conclusions that, besides motherhood, women were active in all of the analyzed professional fields. It was also concluded that mothers were the primary parents concerned with the preservation of children’s Jewishness at home; however, women who participated in politics and activities of educational institutions were much more devoted to providing practical help to better the life of the Jewish community than with the questions of national self-awareness. Keywords: Jewish gender studies, Vilnius, Yiddishism, doikayt, Jewishness.