Sprawność nowożytnej administracji w zakresie policji w Wielkim Księstwie Litewskim (1768-1794)

LTXVIII a. antroje pusėje bandyta reformuoti Žečpospolitos valdymo sistemą, ją modernizuojant, įskaitant policijos sistemą. Jos kompetencijoje buvo ne tik saugumo ir „ramybės“ užtikrinimas, tačiau ir viešojo intereso administravimas, apėmęs dorovės, statybos, prekybos, sveikatos, labdaros, statistikos, kariuomenės apgyvendinimo ir verbavimo, cechų funkcionavimo, žydų klausimo reguliavimą. Naujos modernios administracijos pradžia Žečpospolitoje yra laikomi 1764 m., kai konvokacinis seimas nutarė sukurti atskiras Karūnai ir Lietuvai iždo ir karines komisijas. Straipsnio tikslas yra išnagrinėti kaip 1768–1794 m. efektyviai veikė LDK administracija konkrečioje policijos sferoje susiduriant valstybėje dviems tendencijoms: centralistinei (unifikacinei) ir dualistinei. Gegužės 3-iosios konstitucija panaikino LDK valstybinį atskirumą, Lietuvą darydama viena iš 3 provincijų šalia Didžiosios Lenkijos (Wielkopolska) ir Mažosios Lenkijos (Małopolska). Bendru turėjo būti ne tik seimas, bet ir vykdantieji organai. Toks sprendimas sukėlė dualistinės tendencijos šalininkų prieštaravimus. Targovicos konfederacija taip pat veikė prieš unifikaciją. Gardino seimas, tęsdamas Targovicos politiką, 1793 m. nusprendė, kad Žečpospolitą sudaro dvi provincijos: Lenkijos ir Lietuvos. Straipsnyje laikoma, kad LDK erdvėje jautėsi civilizacinis vėlavimas, o bendroje valstybėje pasireiškusi dualistinė tendencija menkino vykdomosios valdžios, įskaitant policinę, efektyvumą.