ВКЛ напярэдадні грамадзянскай вайны: сутыкненні на дэпутацкіх сойміках 1696 г. і справа Яленскіх

LTStraipsnyje atskleidžiama sudėtinga vidaus politinė situacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a. pabaigoje. Tuo metu dar, kaip ir anksčiau, dominavo Sapiegų grupuotė, tačiau pastebimas ir karaliaus rūmams artimos grupuotės stiprėjimas. Tuometinį politinį gyvenimą ženkliai veikė etmono Kazimiero Jono Sapiegos konfliktas su Vilniaus vyskupu Konstantinu Bžostovskiu dėl bažnytinių valdų panaudojimo kariuomenės laikymui, už ko slypėjo rūmų grupuotės kova prieš Sapiegų dominavimą kunigaikštystėje. Prie to prisidėjo ir Krišpinų Kiršenšteinų giminės atstovų iškilimas gavus svarbius postus valstybėje ir bažnytinėje hierarchijoje, kas silpnino Sapiegų pozicijas vietose ir senate, tačiau kėlė ir dalies šlėktų nepasitenkinimą dėl to, kadangi tie postai teko ne senųjų LDK giminių atstovams, o atvykėliams be indigenato. Tokioje atmosferoje 1696 m. vyko šlėktų deputatų pavietų seimeliai, kuriuose pasireiškė skirtingų grupuočių kova dėl svarbių postų, o taip pat buvo išsakomos pozicijos dėl vidaus konfliktų valstybėje. Šios vidaus politinės kovos detalizuojamos remiantis gausia šaltinių medžiaga, įskaitant saugomą Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos archyvuose ir bibliotekų rankraščių skyriuose. Ypatingos reikšmės straipsnyje suteikiama kovojančių grupuočių Mozyriuje peripetijoms, kai buvo užmuštas stalininkas Samuelis Jalenskis, o tai turėjo ilgalaikių teisinių pasekmių ir net iššaukė vendetą. 1696 m. seimelių kampanija tapo prologu ruošiantis ginkluotam išstojimui prieš Sapiegas ir jau tų metų pabaigoje buvo sukurta pirmoji prieš juos nukreipta konfederacija.