Магнатэрыя ВКЛ у ракашовых падзеях 1606-1609 гг

LTNagrinėjama LDK magnatų laikysena šlėktų 1606–1609 m. maišto metu, kai vyko vadinamasis „rokošas“, nukreiptas prieš karalių Žygimantą Vazą. Istoriografijoje yra įsitvirtinusi nuomonė, kad tam vadovavo Zebžydovskis (lenk. rokosz Zebrzydowskiego). Straipsnyje pavartotas „Sandomiero“ rokošo terminas, nes jis 1606–1607 m. prasidėjo ir vyko Sandomiere, o Lietuvoje ir Palenkėje baigėsi 1608 m. Remiantis Radvilų, Sapiegų, Chodkevičių giminės archyvais ir kitais tuometiniais šaltiniais bandoma pasekti įtakingiausių LDK magnatų pozicijas šio maišto atžvilgiu. Savo didžiulėmis valdomis ir socialine politine įtaka XVII a. pradžioje pasižymėjo šių magnatų dvarai: Radvilų, Sapiegų, Chodkevičių, Valavičių, Manivid-Daragostaiskių, Ostrogiškių. Iš LDK šlėktų giminių labiausiai įtakingi buvo Pacai, Zavišos, Tiškevičiai, Vainos. Žygimantui Vazai pagrindinį politinį palaikymą LDK davė Chodkevičiai ir Valavičiai. Pagrindiniai rokošo šalininkai LDK buvo Biržų atšakos Radvilos. Jau lenkų istorikas H. Visneris (Henryk Wisner) iškėlė istoriografijoje idėją, kad tikruoju rokošo vadovu reikėtų laikyti Jonušą Radvilą, kuris buvo šlėktų konfederacijos maršalka 1606 m. tiek šlėktos suvažiavime Liubline, tiek Sandomiero seime. Straipsnyje palaikoma ši tezė, papildomai ją argumentuojant. LDK magnatų dauguma atvirai nepalaikė nei rokošo, nei karaliaus, laukdama kas laimės, tikėdamasi prie nugalėtojų prisidėti. Ši strategija pasiteisino. Dauguma magnatų išlaikė savo viešpataujantį statusą LDK, kartu neleisdama išaugti Žygimanto Vazos politinei įtakai Žečpospolitoje.