Фарміраванне цэнтральных органаў улады ВКЛ на прыкладзе i нстытута канцлера

LTStraipsnyje nagrinėjamas LDK valdymo centrinių organų formavimas koncentruojant dėmesį į kanclerio instituciją. Iš pradžių atlikusi technines raštvedybos ir su tuo susijusias teisines funkcijas prie didžiojo kunigaikščio dvaro valdant Vytautui, po to palaipsniui XV a. ir XVI a. pirmoje pusėje kanceliarija virto viena svarbiausių valstybės valdymo institucijų, kas yra atskleidžiama remiantis šaltiniais ir istoriografijos pasiekimais. Lemiamą reikšmę valdymo sistemai čia turėjo unijos su Lenkija ir kunigaikščio Vytauto politika centralizuojant valstybę. XV a. prasidėjo dalinių kunigaikštysčių likvidavimo procesas ir valstybės centralizacija, kurioje svarbus vaidmuo teko Lietuvos ponams, Ponų tarybai. Vietoj paveldimų kunigaikščių buvo skiriami vietininkai iš aukščiausio rango pareigūnų. Čia buvo perimama kaimyninių valstybių (Lenkijos Karūnos ir Ordino) patirtys. Naujos administracinės sistemos sukūrimas ir apiforminimas buvo baigtas tik 1565–1566 m., kas atsispindėjo 1566 m. Lietuvos Statute. Straipsnyje detalizuojama kas įėjo į LDK kanclerio kompetencijos sferą, kokios buvo šios institucijos funkcijos valstybės valdyme, kaip jos kito. Pastebimas tam tikras LDK kanclerio ir Vilniaus vaivados valdžios kompetencijų ir funkcijų persipynimas. XVI a. pirmoje pusėje kanclerio pareigų spektras nuo raštvedybos labiau pasislinko į politinę sferą. Kancleris nemažai funkcijų perkeldavo vyriausiam pagal pareigas raštininkui, o pats labiau reikšdavosi kaip didžiojo kunigaikščio patarėjas, jis taip pat įėjo į Ponų tarybą. LDK kancleris tapo reikšmingu postu politine ir teisine prasme.Reikšminiai žodžiai: Kanceliarija; Kancleris; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Rašto kultūra; Valdžios institucijos; Valstybės valdymas; 15 amžius; 16 amžius; 15th-16th centuries; Administration of the state; Authorities; Chancellery; Chancellor; Writing culture.