Пскоўская пячатка XV ст. з Лучна як адлюстраванне невядомага аспекту ў рэгіянальнай гісторыі ВКЛ
LTLučna-1 (Лучна-1) archeologinis paminklas yra gerai žinomas mokslinėje literatūroje, nes yra geriausiai ištirta vieta Polocko regione prie Dvinos, ji nutolusi nuo miesto 12 km. Nuo 1998 iki 2011 m. ten ištirtas daugiau nei 6000 km² plotas. Šis archeologinis paminklas kaip žmonių gyvenamoji vieta apima laikotarpį tarp XI ir XVI a. pirmosios pusės. Kasinėjimų metu buvo identifikuoti feodalinių pastatų kompleksai, kaimo gyvenvietė, monetiniai lobiai, laidojimo kompleksai. Nustatant vieno iš pastatų datavimą svarbus yra rastas reikšmingas artefaktas – du švininio antspaudo fragmentai. Vėliau, padedant kolegoms iš Pskovo, buvo nustatyta, kad tokio tipo antspaudai būdavo prikabinami prie raštų, pradedant 1425–1426 m. Manoma, kad jie vartoti antspauduoti Pskovo regiono dokumentus, išreiškiančius žemės nuosavybės santykius. Norint geriau tai suprasti straipsnyje nagrinėjami santykiai tarp LDK ir Pskovo XV a. pirmoje pusėje. Kaip tik 1426 m. Vytauto kariuomenė darė žygį į Pskovą. Straipsnyje keliama hipotezė, kad dėl nežinomų priežasčių kažkoks asmuo iš Pskovo perbėgo pas Vytautą ir gavo iš jo raštą su antspaudu dėl žemės valdymo Lučna-1 teritorijoje. Iškeliamos 3 galimos versijos, kas galėjo tai būti iš Pskovo ir šias versijas bandoma pagrįsti vienais ar kitais argumentais. Straipsnio gale pasisakoma už tolesnius tyrinėjimus, tikintis ateityje rasti konkrečių rašytinių šaltinių, padėsiančių išsiaiškinti klausimus, iškeltus dėl rastojo antspaudo.Reikšminiai žodžiai: Antspaudas; Archeologija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lučna; Polockas; Pskovas; Sigilografija; A seal; Archeology; Luchna; Polotsk; Pskov; Seal; Sigilography; The Grand Duchy of Lithuania.
