Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimo pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą ir prioritetus kitimas Lietuvos savivaldybėse
LTLietuvai skiriama Europos Sąjungos parama neabejotinai daro teigiamą įtaką visos ekonomikos augimui, jos struktūrai. Tačiau dar svarbiau, kad lėšos patektų į skirtingus Lietuvos regionus ir būtų skirtos jų ekonomikos vystymui, sanglaudos skatinimui ir žmogiškųjų išteklių plėtrai. Vienas iš Europos Sąjungos regioninės politikos uždavinių yra žmogiškųjų išteklių vystymas. Šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti Europos Sąjungos skiriamų lėšų panaudojimo kitimą Lietuvos savivaldybėse 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu. Lietuva yra viena iš greičiausiai ES lėšas panaudojančių valstybių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau žmogiškųjų išteklių veiksmų programai numatyta gana nedidelė Europos Sąjungos lėšų dalis. Įgyvendinant šią veiksmų programą siekiama pritraukti ir išlaikyti žmones darbo rinkoje, skatinti aktyvesnį mokymąsi visą gyvenimą, plėtoti aukščiausios kvalifikacijos darbo jėgą ir tobulinti viešąjį administravimą. Lietuvos savivaldybėse nuo pat ES lėšų naudojimo pradžios jau buvo galima stebėti tam tikrus ES paramos įgyvendinimo struktūrinius dėsningumus. Įpusėjus 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiui, pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą didesnė dalis lėšų teko didiesiems Lietuvos miestams. Be to, geografiniu požiūriu palankesnėse teritorijose esančios savivaldybės (apskričių centrai, didžiųjų miestų rajonai) ir miestai, kuriuose įsikūrusios stambios ir svarbios Lietuvos įmonės bei įstaigos, gavo santykinai didesnį ES finansavimą.
