Gimtosios kalbos reikšmė ugdant pilietį ir asmenybę

LTPiliečio ir asmenybės ugdymas tampa vis aktualesnis šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje vis dažniau galima išgirsti, kad vienas ar kitas žmogus skelbiasi esąs pasaulio (o ne konkrečios valstybės) pilietis. Sparčiai integruojantis į Europos Sąjungą, mūsų kalba bei etninė kultūra, neišvengiamai pakis dėl įvairių tautybių bei kultūrų žmonių, kalbančių įvairiausiomis kalbomis, migracijos. Tautiškumas ir pilietiškumas puoselėjamas atskirų kunigaikščių, daugelio kultūros, visuomenės veikėjų LDK bei Mažojoje Lietuvoje, carinės priespaudos ar sovietizacijos laikais, iki šių dienų išliko kaip valstybės formavimosi pagrindas, tautos išlikimo garantas, asmens tobulėjimo ir išlikimo asmenybe pagrindas. Bręstančio žmogaus pasaulėžiūra, kultūrinė ir tautinė savimonė, pilietiškumo, kaip tam tikrų teisių ir pareigų, susijusių su valstybe ir visuomene, kurioje žmogus gyvena, samprata yra neatsiejama nuo asmenybės, kaip visaverčio visuomenės nario, ugdymo. Mokykloje puoselėjamos pasaulio kultūros tradicijos, paremtos bendrosiomis žmonijos vertybėmis, papročių, gimtosios kalbos ir literatūros, kaip tautos ir pasaulio kultūros dalies, pažinimas stiprina bręstančio žmogaus pasitikėjimą savo tradicijomis, skatina ugdytis meilę Tėvynei, pagarbą jį supantiems žmonėms. Taigi gimtoji kalba negali būti paverčiama vien bendravimo priemone, nes be gimtosios kalbos neįmanoma išlaikyti savos kultūros. Priešingu atveju tikrai pasauliui tapsime nereikšmingi ir neįdomūs. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gimtoji kalba; Pilietis; Asmenybė; Ugdymas; Etninė savimonė; The native speech; Citizen; Personality; Training; Ethnic consciousness.

ENEducation of a citizen and personality is becoming more and more relevant in modern society where one may hear more frequently that one or another person says about themselves that they are citizens of the world (and not a specific country). Given rapid integration in the European Union, our language and ethnic culture will inevitably change due to migration of people coming from various nations and cultures and speaking different languages. National and public spirit cherished by some dukes, numerous cultural and public actors in the GDL and Lithuania Minor, during the times of the tsar suppression or Sovietisation and until now survives as the basis for formation of the state, a warrant of the national survival, personal development and survival as a personality. The world outlook of a maturing person, their cultural and national self-awareness and the concept of public spirit as certain rights and duties related to the state and the public where the person lives is integral to education of a personality as a full member of the society. Cognition of the global culture tradition based on common human values, customs, mother tongue and literature as a part of the national and global culture cherished by school enhances trust of a maturing person in own traditions and encourages to develop love for the Motherland and respect for people around. Thus, the mother tongue cannot be turned only into communication means because without the mother tongue it is impossible to retain own culture. Otherwise, we will become insignificant and uninteresting for the world.