Jewish converts in independent Lithuania: an attempt at a case analysis

LTStraipsnyje analizuojamas Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) žydų konvertitų atvejis. Vertinamas žydų atsivertimo į katalikybę fenomenas ir svarstomos Romos Katalikų bažnyčios bei pačių žydų bendruomenės reakcijos į tokius atvejus, kurie nebuvo dažni. Tyrimas atliktas remiantis tarpukario spaudos („Lietuva“, „Lietuvos Aidas“, „Suvalkietis“, „Rytų Lietuva“, „Žemaičių prietelius“, „Panevėžio balsas“) analize, atsiminimais ir istoriografija. Detalizuojami 15 atvejų, aptariamas tokių pasirinkimų kontekstas ir kitos aplinkybės. Turinio ir formos požiūriu Lietuvos periodinė spauda, kaip informacijos apie žydų atsivertimus šaltinis, yra gana prieštaringa. Dominuoja informacija apie moterų atsivertimus, tai kontrastuoja su teigiama katalikų ir neigiama pačių žydų reakcija į tokius atvejus. Žydų kasdienio gyvenimo prisiminimai liudija jų ir kaimynų antipatiją. Žydų atsivertimo į katalikybę sudėtingumą netiesiogiai patvirtina įrodymai, kaip žydų ir ne žydų kilmės katalikai sugyveno. Mišrių santuokų ir iš to kylančių konfliktų analizė aiškiai susijusi su priešiška žydų ir lietuvių simbioze, visų pirma mažesniuose tarpukario Lietuvos miestuose. Atsivertimo atvejai siuntė žinutę visuomenei apie dvi bendruomenes skiriantį barjerą, kurio negalėjo panaikinti atskiri atsivertimo atvejai. Lietuvių ir žydų mažumos santykiai buvo nulemti konservatyvaus praeities palikimo, skirtingos istorinės abiejų pusių patirties ir tapatybės išraiškos skirtumų. Žydų atsivertimo reiškinys aptariamu laikotarpiu išliko statiškas ir savaime konservatyvus.