Aukštaičiai

LTStraipsnio tikslas – ištirti aukštaičių etnogenezės ir proistorės klausimą. Mokslininkų nuomonės šia tema nesutampa. Vieni mano, kad Lietuvos žemė yra ta pati Aukštaitija, kiti skiria Aukštaitiją ir Lietuvą kaip atskiras teritorijas. Straipsnio autorius išskiria tris šio klausimo versijas: pirmoji – Aukštaičiai – tai rytinė Lietuvos dalis už Nevėžio ir Nemuno, apėmusi Aukštaičių, Dzūkų ir Ašmenos aukštumas; antroji – senoji Aukštaitija lieka Vilniaus ir Ašmenos aukštumose; trečioji – aukštaičiai gyvena tarp Nevėžio ir Neries. Aukštaitija vadinama istorinė, geografinė ir etnografinė Lietuvos dalis, kalbanti ar kalbėjusi aukštaičių tarmėmis. Nuo XV a. Aukštaitija buvo tarp Nevėžio ir Minsko. Autorius kritikuoja nepatikimas archeologų hipotezes, siekiančias V a., ir Kazimiero Būgos nuomonę, kuri atitinka pirmąją minėtąją versiją. Straipsnis išaugo iš pranešimo, skiatyto mokslinėje konferencijoje „Aukštaičių identiteto paieškos: praeities paveldas, nūdienos problemos ir ateities perspektyvos“. Ir šiuo straipsniu, ir visu leidiniu siekiama atsakyti į klausimą, kas yra Aukštaitija, kokia jos etnogenezė, kokios jos etninės ribos, kuo savita aukštaičių materialinė ir dvasinė etninė kultūra.Reikšminiai žodžiai: Tarmė; Aukštaičiai; Žemaičiai; Dialect; Highlanders; Samogitian.

ENThe purpose of the article is to study the issue of ethnic genesis and prehistory of Aukštaitija people. Scholars disagree on this topic. Some believe that the Lithuanian land is the same Aukštaitija while others see Aukštaitija and Lithuania as separate territories. The author identifies three versions concerning this issue: the first one – Aukštaitija people – cover the eastern part of Lithuania behind the Nevėžis and the Nemunas with Aukštaičiai, Dzūkai and Ašmena Hills; the second one is that Aukštaitija remains in the hilly areas of Vilnius and Ašmena; and the third one is that Aukštaitija people live between the Nevėžis and the Neris. Aukštaitija is referred to as a historic, geographic and ethnographic part of Lithuania speaking or having spoken dialects of Aukštaitija. Since the 15th century Aukštaitija has been between the Nevėžis and Minsk. The author criticises unreliable hypotheses of archaeologists dating back to the 5th century and Kazimieras Būga’s opinion coinciding with the first version mentioned. The article was written based on the presentation delivered at the research conference Search for Identify of Aukštaitija Peope: Heritage of the Past, Current Problems and Future Prospects. Both the article and the entire publication seek to answer the question what Aukštaitija is, what its ethnic genesis is, what its ethic limits are and what peculiarities are characteristic of its material and spiritual ethnic culture.