Babtų apylinkių malūnai iki XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigos

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Babtų apylinkių malūnai iki XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigos
Alternative Title:
Mills in the area of Babtai before the end of the 1940s
In the Book:
Babtai / vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas Damijonas Šniukas. Vilnius: Versmė, 2017. P. 1233-1280, 1513-1514. (Lietuvos valsčiai; kn. 35)
Taip pat paskelba leidinyje: Lietuvos lokaliniai tyrimai. 2017
Keywords:
LT
20 amžius. 1918-1940; 18 amžius; Babtai; Vandžiogala; Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Ekonominė analizė. Prognozavimas / Economic analysis. Forecasting; Technologijos / Technologies.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje apžvelgti Babtų apylinkių vandens, vėjo, garo ir motoriniai malūnai, nagrinėjant malūnų projektus, jų realizavimą, statybos būdus, taršą, sanitariją, darbo saugą, malūnų raidą. Pagrindinis dėmesys skiriamas ne ekonominiams rodikliams, bet techniniams sprendimams. Seniausios žinios yra apie XVIII a. vandens malūnus dvaruose. XX a. pasiekusių vandens malūnų ant Nevėžio užtvankos buvo labai paprastos, malūnų galingumas nedidelis, tačiau tų nedidelių galingumų pakako to meto Babtų krašto ūkiui. Techninis progresas skynėsi kelią ir malūnininkystėje – jau prieš I pasaulinį karą pradėta vandens ratus keisti turbinomis, kiek vėliau diegiamos ir kitos inovacijos – garo mašinos ir vidaus degimo varikliai. Kai kurie malūnai kombinuoti su kitomis verslo rūšimis – lentpjūvėmis, milo vėlyklomis. Iš daugiau nei 20 apžvelgtų malūnų mūsų laikais dar galima pamatyti trijų tarpukario malūnų – Vandžiogaloje, Maleikoniuose ir Stabaunyčiuje – liekanas, bet įrangos likę tik pėdsakai. Įmonių technikos asortimentas nebuvo itin didelis. Naujų malūnų projektuose ar senų rekonstrukcijos ar apmatavimo brėžiniuose mazgai parodyti schemiškai, tiksliai nenurodytos ir medžiagos.Vidaus degimo varikliai stūmė iš malūnų garo mašinas, tačiau jos buvo nepakeičiamos lentpjūvėse. Kadangi lokomobiliai kėlė gaisrų pavojų, tai šia aplinkybe buvo pasinaudota konkurencinėje kovoje. Žiaurių konkurencinės kovos formų tiriamame plote neužfiksuota, bet ekonominė kova vyko. Vienok valdžia rūpinosi, kad gamybiniai pajėgumai veiktų ekonomiškai, kad nebūtų bereikalingų finansinių išlaidų. Kylant karo grėsmei buvo stengiamasi atsisakyti priklausomybės nuo importinio kuro. Verslo liudijimai malūnams, 1918 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo išduodami lengvai. Vėliau gi reikalavimai vis griežtėjo, dažniausiai kliento ir malūno darbininkų naudai. Malūnininkystės vystymasis baigėsi krašto žemės ūkį sovietizavus – visur įsteigus kolūkius ir tarybinius ūkius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Babtų apylinkės; Babtų kraštas; Ekonominiai rodikliai; Ekonominė raida; Malūnai; Malūnininkai; Malūnų statybos technologija; Tarpukaris; Babtai region; Economic development; Economic rates; Interwar period; Lithuania; Millers; Mills; Mills construction technology.

ENThe water, wind, steam and motor mills in the area of Babtai have been discussed, with examination of mill projects, their implementation, construction methods, polution, sanitary, work safety and development of mills. The key attention was paid to technological solutions instead of economic indices. The oldest information about the 18th century water mills are related to the manors. The dams for water mills, which reached the 20th century, on the Nevėžis River were simple, the capacity of mills was low, but it satisfied the demands of economy in the Babtai area of that time. Technical progress was making its way in milling sphere as well; already before the WWI the water wheels began to be replaced by turbines, later some other innovations were introduced, such as steam machines and internal combustion engines. Some mills were use in combination with other businesses: saw-mills or fulling-mills. Of more than 20 mills reviewed by us, the remains of three ones can still be seen in Vandžiogala, Maleikoniai and Stabaunyčius, but only the traces of their equipment remained. The stock of this equipment is rather small. The components in new mill projects are drawn schematically, materials are not indicated in detail. The internal combustion engines pushed out the steam engines in the flour mills, but the later remained in the saw-mills. Since locomobiles are fire-risk equipment, this factor was used in rival battles, which had not been severe, but there was an economic fight. The government was interested in cost-effective operation of production means. With war threat increasing, there were efforts made to avoid dependence on fuel import. In 1918, when Lithuania restored its independence from Russia, business licenses for mills used to be given easily. Later the requirements were becoming more strict, as a rule, so that it were useful for clients and mill workers. [...].

ISSN:
2029-0799
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/69736
Updated:
2020-04-18 07:26:14
Metrics:
Views: 24    Downloads: 2
Export: