Baliulių pilkapyno tyrinėjimai
LTStraipsnyje pristatomi Baliulių pilkapyno (Švenčionių r.) archeologinių tyrinėjimų 1999–2000 m. rezultatai, pateikiamos naujausios jų interpretacijos Rytų Lietuvos pilkapių kultūros kontekste bei IV a. pabaigos–VI a. pradžios kultūrinių, socialinių ir politinių procesų fone, aptariama pilkapyną palikusios bendruomenės demografinė struktūra. Baliulių pilkapynas yra unikalus Tautų kraustymosi laikotarpio laidojimo paminklas, kuriame užfiksuota regionui nebūdingų laidojimo papročių pėdsakų bei aptikta radinių, siejančių jį su Vidurio ir Pietų Europa. Ištirtuose kapuose atsispindi anuometiniai ideologijos ir socialinės organizacijos pokyčiai – mirusiųjų deginimo papročio plitimas, vyrų ir moterų visuomeninės padėties kaita.Reikšminiai žodžiai: Baliuliai (Švenčionių r.); Baltai; Geležies amžius; Laidojimas; Laidosena; Pilkapiai; Rytų Lietuva; Rytų Lietuvos pilkapiai; Vidurinis geležies amžius; Įkapės; Baliuliai (Švenčionys District); Balts; Burial; Burial Rites; Burial mounds; East Lithuanian Barrows; Eastern Lithuania; Grave-goods; Iron Age; The Middle Iron Age.
ENThe paper presents the results of archaeological excavations in Baliuliai barrow cemetery (Švenčionys District) in 1999–2000. New interpretations of the results are proposed in the context of East Lithuanian barrow culture with the background of cultural, social, and political processes of the late 4th–early 6th century. A demographic structure of the community that left the barrows is discussed. The Baliuliai barrow cemetery is a unique Migration Period cemetery as it bears traces of untypical burial customs, and some discovered grave goods relate it to Central and South Europe. The graves found in the cemetery reflect the changes in ideology and social organisation of that time – spread of cremation custom, and changes in social roles of males and females. [From the publication]
