LTKonstitucija – aukščiausios teisinės galios aktas, kuris teikia teisės normas, reglamentuojančias socialinės asmens apsaugos teises Lietuvoje. Konstitucinėje teismo praktikoje svarstomi socialinės apsaugos klausimai susiję su globaliais ir nacionaliniais procesais. Straipsnyje siekiama atskleisti pagrindines Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas socialinės apsaugos teises ir jų aiškinimo konstitucinėje jurisprudencijoje principus. Aptariami socialinės apsaugos teisės konstitucinės doktrinos aspektai, kuriems poveikį darė ekonomikos pokyčiai. Konstitucinis Teismas, priimdamas sprendimus finansinės krizės laikotarpiais, atskleidė nemažai reikalavimų, kurie kyla iš Konstitucijos ir kurių reikia paisyti, keičiant pensijų teisinį reguliavimą. Visoje socialinės apsaugos sistemoje privalu taikyti teisės aktuose numatytus principus. Itin sunki ekonominė padėtis valstybėje nesuteikia įstatymų leidėjui teisės taisyti pensijų teisinį reguliavimą. Sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai. Esant ypatingai rimtai ekonominei ir finansinei padėčiai, valstybė privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad įveiktų ekonominę krizę ir užtikrintų pensijoms išmokėti reikalingų lėšų kaupimą. Tik išimtiniu atveju, kai neįmanoma sukaupti lėšų pensijoms išmokėti, pasinaudojus visomis vidaus ir išorės galimybėmis, pensijų teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas mažinant pensijas. Proporcingumo principas reiškia, kad mokamų pensijų sumažinimas turi atitikti visuomenei svarbius teisės aktus, negali varžyti asmens teisių ir laisvių.