Cultural needs of Lithuanian inhabitants in the context of global consumer culture

LTStraipsnyje keliamas klausimas, kaip vartojimo kultūros kontekstas veikia kultūros ir meno vartojimo tendencijas visame pasaulyje. Svarstoma, ar galima įžvelgti bendresnius rinkodaros dėsnius Lietuvoje ir JAV taikytinus menams, ir kiek svarstytina vartotojo charakteristika, darant esminius kultūros rinkodaros ir vadybos sprendimus. Straipsnyje nagrinėjamas periodas iki Didžiosios depresijos Amerikos visuomenėje, kuris yra laikomas šios šalies žengimo į industrinį amžių pradžia. Pasak Paulo Mazuro, tai laikai, kai gimė svaiginanti troškimų mašina (“a staggering machine of desire”). Autorė žvelgia į meno ir verslo sanglaudos ištakas iš Lietuvos gyventojo pozicijų. Darbe svarstomos autorių Baumol’o ir Bowen’o įžvalgos apie kultūros politikos formuotojų pastangas išsiaiškinti teatro lankytojų aktyvumo priežastis, aptariami įvairūs teatro publikos segmentai. Straipsnyje taip pat aptariamas laikotarpis Lietuvos kultūroje nuo nepriklausomybės atgavimo iki mūsų dienų, kai teatras buvo praradęs savo auditoriją, o šaliai atsigavus po pirmųjų išbandymų laisvąja rinka, ją vėl susigrąžino. Minimi sociologų tyrimų rezultatai, jog festivaliai, mugės ir koncertai yra Lietuvos gyventojų prioritetinės pramogos. Autorė pabrėžia, jog moterys ženkliai aktyviau lankosi kultūros renginiuose. Išsilavinimas, gyvenamoji vieta ir pajamos neretai riboja meno vartojimą. Daroma prielaida, jog vyrams labiau linkstant į sportą, o pagyvenusiesiems - į vadinamųjų muilo operų žiūrėjimą, Lietuvoje formuojasi itin palanki terpė tarpti vartotojiškam požiūriui į kultūrą. Mat, tyrimų duomenimis, mažiausiai kultūros politikos formuotojai skiria dėmesio jaunajai auditorijai. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Kultūriniai poreikiai; Globali vartotojų kultūra; Rinkodara; Pramogų ir laisvalaikio vadyba; Cultural needs; Global consumer culture; Marketing; Leisure and recreation; Management.

ENThe article poses a question – how consumption culture context influences trends of culture and art consumption worldwide. The authors discusses, if one could distinguish more general marketing laws applicable to arts in Lithuanian and the US, and to what extent consumer’s character should be taken into account when making key decisions about culture marketing and management. The article explores American society the period before the Great Depression. According to Paul Mazura, these are the times when “a staggering machine of desire” was born. The author looks into how union of art and business was forged from a perspective of Lithuanian inhabitant. The work discusses insights of authors Baumol and Bowen about efforts of cultural policy decision-makers to understand reasons behind active attendance of theaters, different segments of theater audiences are discussed. The article also discusses Lithuanian culture in the period from regaining independence until our days, when theater lost its audience, while after the country recovered from first trials of free market, it won back the audience. The results of sociological research are included to show that festivals, fairs, and concerts constitute priority entertainment of Lithuanian inhabitants. The author emphasizes that women far more actively attend cultural events. Assumption is made that, with men preferring sports, and elderly people enjoying soap operas, in Lithuania, there emerges environment, which is especially conductive to consumerist attitude towards culture.