Vargoniškasis M. K. Čiurlionio kūrybos garsovaizdis

LTStraipsnyje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba analizuojama kaip turinti ypatingą vargoniškąją dimensiją - erdvių atsivėrimą tiek dailėje, tiek ir muzikoje, kurią galima susieti su vargonų instrumento specifika. Tai traktuojama kaip garso raiškos universumas, atsiskleidžiantis vizualiniais parametrais, linijos kontinualumo, erdvės dinamizmo ir sisteminio lygmenų išskyrimo bei spalvos susiliejimo požiūriu. Šių bruožų visuma - vadinamasis vargoniškumas čia atskleidžiamas ir vizualiniu, ir audio-akustiniu aspektu, Čiurlionio kūryboje aktualizuojančiu vargoniškąjį konceptualumą, atliepiantį ir Werkprinzip (veikimo principą), ir vaizdinę vargonų išraiškos idėją. Ši vargoniškumo koncepcija analizuojama ne tik kai kuriuose paveiksluose, bet, svarbiausia, - iškiliuose fortepijoniniuose kūriniuose, sutvirtintuose vargoniškumo provaizdžiu. Iškeliamos trys kryptys: religinės giesmės, transcendentiniai (jūros, ir kt.) peizažai, preliudai ir fugos, kuriose formuojasi čiurlioniškojo tapybinio tapsmo - pasaulio sutvėrimo, žalčio sonatos - filosofinis konceptas. Visi šie kūrybos atsivėrimai bei proveržiai puikiai dera su vargonų specifika, jų inspiracija per tapybos meno įvaizdžius turi analogišką garso dimensiją. Analizuojant Čiurlionio kūrybos vargoniškąjį garsovaizdį, remiamasi fortepijoniniais kūriniais, kurie siejasi su vargonais: Preliudu „Viešpaties Angelas“ VL184, Fuga „Kyrie eleison“ VL19, Fuga - Choralu a-moll „Aus tiefer Not“ VL 227, Fuga b-moll „Žalčio“ VL 345, Preliudais „Šventas Dieve“ VL 343, „Marios“ iš „Mažųjų peizažų“ ciklo VL 317(b), Simbolinio Garsaeilio Preliudu VL 256 ir kt.Vargonų simbolika atsispindi ir Čiurlionio paveiksluose, kuriuose skleidžiasi pasaulio tapsmas, tokiuose kaip ciklas „Pasaulio sutvėrimas“, 1906, „Tvanas“ (1904-1905), sonatų ciklai (1907-1909). Esminiai žodžiai: Čiurlionis, vargonai, dimensija, garsovaizdis, peizažas.

ENIn this article, the work of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis is analysed as havinga unique dimension for organ sound - the opening of spaces both in art and music, which can be related to the specificity of the organ instrument. This is treated in terms of the universality of sound expression, which is revealed in visual parameters, with regard to continuity of line, spatial dynamism, systemic separation of levels, and the fusion of colours. The totality of these features - the so-called organ-likeness, is revealed here in both visual and audio-acoustic aspects, which in Čiurlionis s work actualise the organ conceptuality, echoing both the Werkprinzip (principle of operation) and the visual idea of organ expression. The concept of the so-called organ-likeness is analysed not only in some of the paint ings, but, above all, in the outstanding piano works, reinforced by the primary image of organ soundscape. There are highlighted three directions: religious hymns, transcendental (sea, etc.) landscapes, preludes and fugues, in which the philosophical conception of the Čiurlionian pictorial transformation - Creation of the World, Sonata of the Serpent - is formed. All these creative openings and breakthroughs are in perfect harmony with the specificity of the organ, and its inspiration through the images of the art of painting has an analogous dimension of sound. The analysis of the organ soundscape of Čiurlionis s artistic creation is based on his piano works that are associated with the organ: Prelude “Angelus Domini” VL184, Fugue “Kyrie eleison” VL19, Chorale Fugue in A minor “Aus tiefer Not” VL 227, Fugue in В minor “Grass-Snake” VL 345, Preludes “Oh, Holy God” VL 343, “The Sea” from the cycle of “Small Landscapes” VL 317 (b), Prelude of Symbolic Rows VL 256 and others.The symbolism of the organ is also reflected in Čiurlionis s paintings, in which the transformation of the world unfolds, such as in the cycle “Creation of the World”, 1906, “The Flood” (1904-1905), and the sonata cycles (1907-1909). Keywords: Čiurlionis, organ, dimension, soundscape, landscape painting.

• Muzikologija / Musicology
• Menotyra / Arts