L'Image du pouvoir monarchique dans les relations entre la Russie et la Pologne-Lithuanie: seconde moitié du XVIe siècle

LTRusijos valstybės iškilimas iššaukė XVI a. Europos susidomėjimą. Pavyzdžiui, Livonijos karai, kurių metu prie Baltijos esančios valstybės buvo daugiau ar mažiau į juos įtrauktos, davė galimybę stebėti ir įvertinti Maskvos monarchinį modelį, šiuo atveju, Ivano IV valdymą. Tačiau vokiečių protestantų pamfletuose aprašomas ,,despotas“ oficialiose rusų kronikose vaizduojamas kaip stačiatikybės gynėjas. Anot caro, Jogailaičių silpnumas iš esmės paskatino reformaciją Lenkijos – Lietuvos valstybėje, tuo tarpu jis teigė esąs krikščionių eukumeno saugotojas. Opozicija ne visada trukdė dialogui, kaip tą įrodė Livonijos karai. Ši situacija sudarė galimybę Maskvos kandidatui tapti išrinktu įpėdiniu po Jogailaičių užimti Lenkijos – Lietuvos sostą. Šis planas savo ruožtu atskleidžia Ivano IV priešišką nusistatymą dėl bajorų teisių. Priešingai, kai kuriems rusų bajorams Lenkijos – Lietuvos politinis modelis atrodė patrauklus.

ENThe emergence of the Russian state aroused the interest of sixteenth-century Europe. For instance, the Livonian Wars, in which the states bordering the Baltic were all more or less involved, provided it with an opportunity for observing and appraising the Muscovite monarchic model, in that case, Ivan IV’s rule. But the “tyrant” of the German protestant pamphlets appears in official Russian chronicles as the defender of Orthodoxy. According to the tsar, the weakness of the Jagellons actually encouraged Reformation in Poland-Lithuania, whereas he claimed to be the protector of the Christian oikoumene. Opposition not always precluded dialog, as the Livonian Wars proved, between ordinary soldiers of both parties and between Muscovites and Ruthenian diplomats. This context gave rise to the project of a Muscovite candidature to succeed the Jagellons on the elective throne of Poland-Lithuania. This plan in turn reveals Ivan IV’s hostility towards nobiliary liberties. Conversely, some Russian boyars seemed to find attractions in the Polish-Lithuanian political model.