"I know what you think about math, now tell me what you feel": the mediating role of emotions in the relation between motivational beliefs and students' achievement

LTSiekiant geriau suprasti mokinių akademinę sėkmę grindžiantį motyvacijos mechanizmą, šiame tyrime analizuojama emocijų reikšmė mokymosi motyvacijos ir matematikos pasiekimų ryšiui, kontroliuojant ankstesnius pasiekimus. Mokymosi motyvacija buvo konceptualizuojama remiantis lūkesčio ir vertės teorija, išskiriant motyvuojančius įsitikinimus: sėkmės lūkestį, tris vertės dimensijas (vidinę, naudos ir pasiekimų vertę) bei keturias kainos dimensijas (pastangų, prarastų galimybių, emocinę ir ego kainą). Vertė atspindi teigiamą, o kaina – neigiamą mokymosi situacijų vertinimą, todėl analizuotas teigiamų ir neigiamų emocijų, patiriamų matematikos pamokose, mediacinis vaidmuo. Šiame tyrime naudoti tęstinio tyrimo „Veiksmingo mokymo(si) paieška: kliūčių mokytis matematikos psichologinio mechanizmo analizė“ duomenys. Tyrimo imtį sudarė 1430 devintos klasės mokinių (amžiaus vidurkis 15,26 metų) iš įvairių Lietuvos vietovių. Mokiniai pildė klausimynus apie savo motyvuojančius įsitikinimus ir pamokose patiriamas emocijas. Informaciją apie mokinių matematikos pasiekimus suteikė mokyklų administracija. Struktūrinių lygčių modeliavimu (SEM) paremta mediacinė analizė atskleidė, jog teigiamos emocijos tarpininkavo vertės ir kainos dimensijų ryšiui su matematikos pasiekimais, o neigiamos emocijos – tik naudos vertės ir ego kainos ryšiui su pasiekimais. Nustatyta, kad ego kaina veikė kitaip nei kitos kainos dimensijos: didesnė ego kaina buvo susijusi tiek su stipresnėmis teigiamomis emocijomis, kurios prognozavo geresnius matematikos pasiekimus, tiek su stipresnėmis neigiamomis emocijomis, kurios prognozavo prastesnius pasiekimus.Tyrimo rezultatai pabrėžia emocijų svarbą aiškinant mokinių motyvuojančių įsitikinimų ir pasiekimų sąsajas lūkesčio ir vertės teorijos kontekste. Pagrindiniai žodžiai: motyvuojantys įsitikinimai, emocijos, matematikos pasiekimai, lūkesčio ir vertės teorija.

ENTo better understand the motivational mechanisms underlying students’ academic success, this study examined the mediating role of emotions in the relationship between academic motivation and mathematics achievement, while controlling for prior achievement. Academic motivation was conceptualized within Expectancy–Value Theory and operationalized through motivational beliefs in mathematics, including expectancies for success, three value dimensions (interest, utility, and attainment value), and four cost dimensions (effort, opportunity, emotional, and ego cost). As value reflects positively and cost reflects negatively valenced appraisals of learning situations, we focused on the mediating role of positive and negative classroom-related emotions. The study used data from the longitudinal research project “Towards Effective Learning: Analysis of the Psychological Mechanisms of Obstacles to Learning Mathematics”. The sample comprised 1,430 ninth-grade students (Mage = 15.26) from across Lithuania, who completed questionnaires assessing motivational beliefs and classroom-related emotions, while mathematics achievement was obtained from school records. SEM-based mediation analysis revealed that positive emotions consistently served as mediators in the relationships between value and cost dimensions and mathematics achievement, whereas negative emotions played a more limited mediating role, as mediation through negative emotions was observed only for utility value and ego cost. Notably, ego cost exhibited a pattern distinctive from other costs: a higher ego cost was associated with stronger positive emotions, which in turn predicted higher mathematics achievement, while also being associated with stronger negative emotions, which predicted lower achievement.These findings highlight the importance of considering emotions as mediators in the relationships between motivational beliefs and achievement within the Expectancy–Value framework. Keywords: motivational beliefs, emotions, mathematics achievement, Expectancy–value theory.