Socialiai įtraukti ar atskirti? Vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių vienų, patirtys

LTVyresnio amžiaus žmonių socialinės atskirties tyrimuose dominuojanti tendencija – tirti dėsningumus, o šio straipsnio išskirtinumas – siekis atskleisti vyresnio amžiaus žmonių, kurie gyvena vieni, subjektyvius dalyvavimo visuomenėje vertinimus. Socialinė atskirtis / įtrauktis straipsnyje apibrėžiama kaip daugialypė sąvoka, apibūdinanti (ne)teisingus socialinius ryšius. Originalaus empirinio tyrimo (27 pusiau struktūruoti interviu) duomenų analizė atskleidžia platų socialinės atskirties, patiriamos įvairiu lygmeniu, spektrą. Remiantis socialinio teisingumo schema, neįtrauktumo visuomenėje naratyvai grindžiami asmeniniu ir tarpasmeniniu (amžiaus, sveikatos, bendravimo, savarankiškumo), organizaciniu, bendruomenės (darbo) ir visuomenės (dalyvavimo renginiuose ir politikoje) kontekstais.

ENWhile there is a tendency to study regularities in the social exclusion of older people, the distinctive feature of this article is the aim to reveal the subjective assessments of social participation of elderly people who live alone. Social exclusion/inclusion is defined in the article as a multiple concept describing (un)just social relationships. An analysis of the data from the original empirical research (27 semistructured interviews) reveals a wide range of social exclusion cases experienced at various levels. In line with the social justice scheme, the narratives of social exclusion are based on personal and interpersonal contexts (age, health, communication, autonomy), as well as the organizational, community (work) and broader social context (participation in events and politics).