Trade deficits in the Baltic state : how long will the party last?

LTNuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos atvėrimo tarptautinėms kapitalo rinkoms, šių šalių ekonomikos patyrė dideles ir pastovias kapitalo įplaukas bei prekybos deficitą. Šis straipsnis tiria, ar tikrinamas dviejų sektorių neoklasikinis augimo modelis gali paaiškinti prekybos srautų reikšmingumą ir bandymus nuspėti rinkos kryptį. Modelis yra tikrinamas kiekvienai iš trijų šalių, kurios yra laikomos mažomis uždaromis ekonomikomis staiga atsivėrusiomis tarptautinei prekybai ir kapitalo srautams. Rezultatai rodo, kad modelis gali paaiškinti pastebėtą prekybos deficito svarbą 1995 – 2004 periodu. Į modelį įvedus realios palūkanų normos rizikos premiją, padidėja jo paaiškinamoji galia. Modelis nurodo, kad prekybos balansas Baltijos šalyse bus teigiamas apie 2010 m. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Tarptautinis veiksnių judėjimas; Neprekybinės prekės; Kainų reguliavimas; Pusiausvyra; Baltic states; International factor movements; Non-traded goods; Adjustment costs; Dynamic general equilibrium.

ENSince the moment Estonia, Latvia, and Lithuania opened themselves to international capital markets, the economies of these countries received large and continuous capital injections and [experienced] trade deficits. This article examines whether investigative two sector neo-classical growth model can explain the significance of trade flows and attempts to predict the direction of the market. The model is tested for each of these three countries, which are considered to be small closed economies suddenly opened up for international trade and capital flows. The results indicate that the model can explain observed importance of the trade deficit in 1995 – 2004 period. Once real interest rate risk premium is introduced into the model, its explanatory power increases. The model indicates that the trade balance in the Baltic states will be positive around 2010.