Čekiškės parapijos tų pačių gyvenamųjų vietų vardų fleksijų variantiškumas iki sunorminimo ir po jo

LTRemiantis bažnytiniu archyvu, straipsnyje apžvelgiamos Čekiškės parapijos (Lietuva) gyvenamųjų vietų vardyno formavimosi tendencijos 1920-1949 m. Iki beveik visiško vardyno sunorminimo XX ir XXI a. sandūroje gyvenamųjų vietų vardų rašybos variantiškumui daugiausia įtakos turėjo tai, kad kunigai, vikarai ar raštininkai dar ir XX a. viduryje išgirstus pavadinimus užrašydavo taip, kaip juos vartodavo vietiniai gyventojai. Nors 1920-1949 m. bažnytinių metrikų knygose užrašyti vietovardžiai ortografiškai yra jau daugiau ar mažiau taisyklingi, o jų fleksijos nurodo skaičių ir giminę, tačiau dažnai to paties oikonimo variantai būna ir moteriškosios, ir vyriškosios giminės, ir vienaskaitiniai, ir daugiskaitiniai. Standartizuoti (sunorminti) ir dabar mūsų vartojami gyvenamųjų vietų vardai nevisada sutampa su senuosiuose raštuose užfiksuotais ar vietinių gyventojų vartojamais oikonimais. Vieno iš kalboje turimų vietovardžių variantų įteisinimas, pripažinimas ir laikymas norminiu neturėtų prieštarauti istoriniam (kaip vartota iki sunorminimo) ir gyvosios kalbos (kaip vartojama po norminio varianto pateikimo) kriterijui. Apie kai kurių vietovardžių normas iš viso negalima kalbėti, kadangi tie oikonimų variantai nėra pateikti jokiame žinyne ar žodyne, o jų realų egzistavimo faktą įrodo tik rašytiniai šaltiniai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnytiniai archyvai; Fleksijų variantiškumas; Norminimas; Oikonimas; Vietovardis; Vietovardžių vardyno rašybos norminimas; Čekiškės parapija; Ecclesiastical annals; Oikonym; Place-names; Standard; Standartization of onomastics orthography of place-names; Variants of flexions; Čekiškė Parish.

ENBased on church annals, the article unfolds the tendencies of place-name onomastics in development of the Čekiškė Parish (Lithuania) from 1920 to 1949. Before the standardization of onomastics orthography of place-names, titles were mainly influenced by the fact that priests, vicars or scribes recorded data from the primary sources without any intermediaries. Even though place-names written down in church annals are more or less regular and their flexions in- dicate number and gender, however, the variants of the same oikonym are often found both feminine and masculine, singular and plural. Standardized place-name titles are not always the same as indicated in the old annals and as used in the form of oikonyms by local people. Legitimating, accepting, standardizing of one of the placename variants in the language should not come into conflict with the following criteria: historical (application before the standardization) and colloquial (application after providing the standardized variant). It is impossible to talk about any place-names standards since those oikonym variants are not provided in any manual or dictionary and their real existence is proved only by written sourcebooks. [From the publication]