Jurgio Baltrušaičio laiškai Giovanni’ui Papini’ui

LTStraipsnyje analizuojami Jurgio Baltrušaičio laiškuose Giovanni’ui Papini’ui atsiskleidžiantys prometėjiškos pasaulėjautos bruožai: poeto-pranašo, aiškiaregio motyvas; žmogaus-kūrėjo savikūra, augimas į dievišką, tobulą asmenybę, galinčią perkurti pasaulį; absoliutaus kūrybiškumo kaip visiškos kūrėjo laisvės siekimas; tikėjimas žmogaus pajėgumu pastatyti bokštą, siekiantį iki dangaus – Babelio bokšto mito atgijimas; idealistinės nuostatos, žemiškumo niekinimas ir dangiškumo siekimas; regėjimo, vizijos kaip vienintelės sąsajos su idėjų pasauliu išaukštinimas. J. Baltrušaičio laiškai G. Papini’iui leidžia teigti, kad poeto kūrybinės ambicijos nesiribojo vien asmenine erdve – kūryba siekta pakeisti pasaulį, transformuoti jį pagal idėjų pasaulio modelį, todėl prometėjiška programa apėmė ir politinę erdvę. J. Baltrušaitis, paveiktas slavofiliškų mesianistinių lūkesčių, jautėsi glaudžiai susijęs su Rusijos imperija. Dviejų kūrėjų susirašinėjimą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas ir po jo įvykęs Spalio perversmas, pakirtęs tikėjimą prometėjiška kūrybos programa. [Iš leidinio]

ENThe promethean program of Jurgis Baltrušaitis’ creation is especially distinctly expressed in the poet’s letters to Giovanni Papini. The world here is divided into two spheres – the earthly and the divine, and the mission of the creator is to connect them. The letters also demonstrate the motives of promethean worldview which are not so obvious in J. Baltrušaitis’ poetry: the motive of a poet-prophet, clairvoyant; self-creation of a human-creator, development into a divine, perfect individuality that can re-build the world; pursuit of absolute creativity as complete freedom of the creator; faith in the human ability to build a tower that reaches the sky – revival of the myth of tower of Babel; defiance of idealistic attitude and earthliness and pursuit of divinity; exaltation of seeing, vision as the only connection with the world of ideas. J. Baltrušaitis’ and G. Papini’s correspondence allows relating J. Baltrušaitis’ creative work not only with the Russian but also with the European tradition of symbolism. The correspondence of the two promethean minded poets – prophets was interrupted by World War I which also ruined the mythologem as a belief in the possibility of changing the world, and by the October Revolution, following the war. [From the publication]